Vieningos centro dešinės partijos lyderio kėdė matuojama liberalui, tačiau kuriam, dar nesutariama
Vieningą partiją kuriantys liberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai skelbia apie pasiektą pažangą jungimosi procese ir nenori kalbėti apie artėjančias grėsmes. Jos pirmiausiai siejamos su vieningos partijos lyderio kandidatūra. Politologai pastebi, kad būtent lyderio parinkimas gali pristabdyti spartų jungimosi lokomotyvo judėjimą.
Programose - skirtingos nuostatos
Vakar Seime į eilinį posėdį susirinkusi Liberalų, Centro ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungų jungtinė Politinė taryba beveik pusantros valandos aptarinėjo pasiekimus vienijimosi procese ir būsimus darbus. Susitikimo detalės laikomos paslaptyje, tačiau, neoficialiomis žiniomis, jau kyla pirmieji nesutarimai dėl kai kurių naujos politinės jėgos programinių nuostatų bei dėl galimo būsimo jos lyderio.
Kauno dienos šaltiniai vienoje iš besijungiančių partijų neslepia, kad tam tikri ginčai dėl kai kurių programinių nuostatų vis dėlto iškyla ir kartais tie ginčai sunkiai išsprendžiami. Pavyzdžiui, Liberalų sąjungos programoje yra ir gana radikalių, vadinamojo klasikinio liberalizmo bruožų, o centristų - nuostatų, kurios gali būti pavadintos labiau socialistinėmis. Jas sunku tarpusavyje suderinti, nes apsunkinta kompromisinių formuluočių paieška.
A.Zuokas ar E.Gentvilas?
Dar didesnių nesutarimų šaltinis glūdi susijungusios partijos lyderio paieškoje. Tiek didesnė dalis centristų, tiek ir modernieji krikščionys demokratai iš esmės pritaria, kad naujosios politinės jėgos vadovas turėtų būti iš liberalų, laikomų stipriausia politine jėga iš visų trijų. Tačiau kuris, nesutariama ne tik centristų bei moderniųjų krikdemų, bet ir pačių liberalų gretose.
Būta neoficialių kalbų, kad susijungusios partijos lyderiu galėtų tapti Vilniaus meras liberalas Artūras Zuokas. Bet šia kandidatūra nepatenkinti kai kurie sostinės centristai, praėjusiuose savivaldybių rinkimuose aršiai konkuravę su A.Zuoko koalicija. Be to, ir dalis liberalų senbuvių nėra patenkinti, jog gali būti pasirinktas Vilniaus meras. Jie norėtų susivienijusios partijos priešakyje matyti dabartinį Liberalų sąjungos vadovą Eugenijų Gentvilą.
Lyg ir sutariama, kad tai turi būti liberalas. Tačiau dar neaišku - kuris. Patys liberalai turi tarpusavyje išsiaiškinti ir pateikti vieną kandidatūrą. Kitaip visas jungimosi procesas išties gali pakibti ant plauko. Tiesa, yra ir kitų išeičių iš susidariusios situacijos - kokios nors kompromisinės figūros paieška, pavyzdžiui, mažiau žinomo liberalo, centristo ar moderniojo krikdemo. Bet tai nėra gera išeitis, nes naujai susijungusiai partijai, žvelgiančiai į ateinančius rinkimus, reikalingas stiprus, charizmatinis lyderis, gerai žinomas, galintis traukti paskui save visą šią politinę jėgą, - teigė Kauno dienos šaltinis.
Bus apsispręsta iki kovo pabaigos
Kovo 29 dieną vyks visų trijų politinių partijų suvažiavimai, kuriuose bus aptariamas jungimosi procesas ir galbūt jau patvirtintas bendras statutas bei programa. Iki to laiko jau turėtų būti pradėta oficiali kalba apie susijungusios partijos lyderį.
Iš esmės sutariama, kad iki gegužės pabaigoje numatyto jungiamojo trijų partijų suvažiavimo turi būti parinktas vienas priimtinas kandidatas į šios politinės jėgos lyderio postą, siekiant išvengti ambicijų ir intrigų karo per patį jungiamąjį suvažiavimą.
Vis dar teigiama, kad jokios oficialios derybos dėl naujojo lyderio nevyksta. Tai ateities klausimas. Kol nėra jokių kalbų apie tai, nes jos būtų per ankstyvos. Galiu tik pasikartoti, kad tai būtų tas pats, kas prieš vestuves klausinėti, kas bus šeimos galva, - tvirtino centristų lyderis Kęstutis Glaveckas.
Tuo tarpu politologai jau prieš mėnesį, kai buvo paskelbta apie centro dešinės partijų susijungimą, prognozavo tam tikrus sunkumus, susijusius su ambicijomis ir galimomis intrigomis. Galima trintis tarp skirtingų susijungusiųjų partijų narių. Skirtingai nei kairiosiose partijose, kurios po Algirdo Brazausko vėliava susijungė 2000-2001 metais, dabar besijungiančiose yra gerokai mažiau disciplinos ir gerokai daugiau ambicijų, todėl gali pasitaikyti įvairių trinčių. Kiekvienoje iš besijungiančių partijų yra pakankamai daug ambicingų politikų, kurie negalėdami savęs realizuoti gali pasiduoti pagundai imtis skaldymo, - apie jungimosi grėsmes Kauno dienai yra sakęs politologas Algis Krupavičius.
Kurs bendrą frakciją
Kol kas besijungiančios partijos raportuoja apie pasiekimus. Politinėje taryboje vakar sutarta kelti bendrus kandidatus į Seimą per papildomus rinkimus, kurie turėtų vykti šiemet. Papildomi rinkimai vyks tose vienmandatėse apygardose, kuriose išrinkti parlamentarai apsispręs išeiti dirbti į Prezidentūrą ar savivaldybių tarybas. Jau paskelbta, kad gegužės 11 dieną nauji rinkimai vyks Antakalnio apygardoje vietoj Prezidentu išrinkto Rolando Pakso.
E.Gentvilas patvirtino esąs nusiteikęs kandidatuoti į Seimą, tačiau pažymėjo, kad partija dėl to dar nėra priėmusi sprendimo. Moderniųjų krikdemų lyderis Vytautas Bogušis taip pat neatmeta galimybės dalyvauti papildomuose rinkimuose, tačiau šį klausimą taip pat spręs partijos valdyba.
Kuriamos bendros partijos Politinė taryba taip pat galutinai sutarė, kad vasario 24-ąją prasidėsiančioje Seimo neeilinėje sesijoje bus paskelbta apie naujos parlamentinės frakcijos įkūrimą. Į ją jungsis liberalų, centristų ir moderniųjų krikdemų atstovai Seime, taip pat kviečiami ir kitų partijų atstovai.
Kol kas neatskleidžiama, kas taps naujosios jungtinės frakcijos seniūnu, kuris galėtų pretenduoti į opozicijos lyderio pareigas.
Frakcijų jungimasis vyksta ir savivaldybių tarybose. Dėl darbo kartu naujosiose savivaldybių tarybose jau sutarta daugelyje miestų ir rajonų, kur į savivaldybių tarybas pateko liberalų, centristų ir moderniųjų krikščionių demokratų atstovai.
Naujausi komentarai