Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.

Į susitikimą daugiausia pakviestos ES šalys, esančios prie bloko rytinės sienos su Rusija ir Ukraina, tačiau po naujausių dronų incidentų į sąrašą buvo įtraukta ir Danija.

Daugiau nei trejus metus su Rusijos plataus masto invazija kovojanti Ukraina – išvysčiusi daugybę pigesnių pajėgumų Maskvos dronams aptikti ir numušti – taip pat dalyvavo derybose.

„Šiandien Rytinę ES sieną ginančios ES Valstybės narės išreiškė savo pasiryžimą bendradarbiaudamos su NATO rengti vieningą atsaką į visai Europai iš Rusijos kylančias grėsmes“, – po derybų Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė Kubilius.

„Mūsų atsakas turi būti tvirtas ir neatidėliotinas. Rytų Sienos Apsaugos projektas (...) bus naudingas visai Europai“, – tęsė jis.

„Tam, kad šis projektas būtų kuo greičiau įgyvendintas, nedelsdami pradėsime spręsti politinius, techninius, finansinius, pramonės mobilizavimo iššūkius“, – pridūrė A. Kubilius.

A. Kubilius sakė, kad gynybos ministrai iš maždaug 10 ES šalių nuotoliniu būdu surengtose derybose sutiko, kad neatidėliotinas prioritetas turi būti „dronų siena su pažangiomis aptikimo, sekimo ir perėmimo galimybėmis“.

A. Kubilius teigė, kad ministrai pritarė plačiam planui sustiprinti ES rytinę gynybą ir teigė, kad „neatidėliotinas prioritetas“ turėtų būti „bepiločių orlaivių siena su pažangiomis aptikimo, sekimo ir perėmimo galimybėmis“.

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi dalyvauti“ projekte.

„Dronų siena“ sukurs iš esmės naują gynybos ekosistemą Europoje, kurios dalimi Ukraina yra pasirengusi būti“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.

Dronų įsiveržimas į Lenkiją

ES pareigūnai tvirtina, kad pirmieji žingsniai greičiausiai bus skirti bandymui dislokuoti daugiau jutiklių palei rytinę ES sieną.

Jų teigimu, integruotų dronų numušimo sistemų sukūrimas veikiausiai užtruks.

Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmą kartą paragino statyti „dronų sieną“.

Šis raginimas jos metiniame pranešime nuskambėjo vos kelios valandos po to, kai Rusijos dronai įsibrovė į Lenkijos oro erdvę.

NATO atsakas į Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją atskleidė Aljanso arsenalo spragas kovojant su šia grėsme.

NATO turėjo panaudoti moderniausius naikintuvus, šaudančius brangiai kainuojančiomis raketomis, kad numuštų keletą pigių rusiškų dronų.

Po incidento Aljansas skubiai atsiuntė daugiau techninės įrangos į rytinį flangą, tačiau vis dar neturi tokių pigių pajėgumų, kokius naudoja Ukraina.

„Dronų sienos“ pasiūlymas yra platesnių Europos pastangų sustiprinti gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje dalis.

A. Kubilius tvirtina, kad ši iniciatyva turėtų tapti vienu iš naujųjų pavyzdinių gynybos projektų, prie kurių dirba ES.

Kitą savaitę Kopenhagoje vyksiančiame viršūnių susitikime ES lyderiai ketina aptarti gynybos pastangas ir galimas naujas iniciatyvas.