„Aš už matematiką esu visom keturiom. (...) Bendrojo ugdymo mokyklos baigimas ir turi reikšti, kad iš visų svarbiausių dalykų reikia turėti pagrindus“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį teigė jis, paklaustas, ar matematikos brandos egzaminas turėtų būti privalomas.

„Ji svarbi kaip pagrindas, kaip reikalavimas. Kalbame apie išprususį žmogų, kuris jau turi ateiti ne lygi lenta, o turintis gerus pagrindus asmuo“, – kalbėjo profesorius.

Kita vertus, jis pabrėžė, kad matematikos egzamino poveikis stojant yra – ir ateityje turėtų būti – skirtingas.

Pasak P. Žiliuko, ir šiemet per priėmimą į aukštąsias mokyklas ne visuomet lėmė matematikos brandos egzamino rezultatai, jei jie neįėjo į konkursinio balo sandarą. Anot jo, šis egzaminas neturėjo įtakos stojant į humanitarinės pakraipos programas.

„Poveikis balo sandaroje yra ir turi būti skirtingas“, – sakė LAMA BPO vadovas.

BNS rašė, kad dėl esą per aukštos nustatytos egzaminų išlaikymo kartelės šiemet Švietimo ministerija moksleiviams pridėjo po dešimt taškų prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos. Tai leido daugiau moksleivių išlaikyti egzaminus.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Ramintos Popovienės, būtent prasti matematikos egzamino rezultatai būtų užkirtę kelią nemažai daliai abiturientų stoti į universitetus.

Ji teigė, kad šiemet bus diskutuojama, ar apskritai matematikos egzaminas turi būti privalomas, ypač stojant į humanitarines specialybes.