Be tėvų

Apleisti kūdikiai pažadina ne tik svetimšalių sąžinę

Vos pasaulį išvydusį sūnų motina įmetė į atmatų šulinį. Atsitiktinai šalia buvę kaimynai kūdikį išgelbėjo. Paaiškėjus, kad motinai pašlijo psichika, vaikas patikėtas Kūdikių namams. Čia jau praėjo pirmasis jo gyvenimo pusmetis, ir slaugytojos džiaugiasi, kad mažylis guvus, nors kol kas daugiau savo gyvenimo laiko praleidžia ligoninėje. Kai sveikata pagerėja, jis globojamas Kūdikių namuose. Jo domėjimąsi aplinka skatina auklėtoja, dirbanti su vaiku pagal programą „Skaityk 3“. Pagal šią programą auklėtoja skiria specialų papildomą laiką, kai 3 mėnesių ir vyresni kūdikiai, pasitelkus knygeles, skatinami bendrauti, domėtis aplinka, taip aktyvinama ir mažylių psichikos raida.

Svarbu prisiglausti

Amerikos lietuvių moterų federacija jau antri metai finansuoja programą, pagal kurią individualiai vystomas pačių mažiausių Kūdikių namų mažylių domėjimasis aplinka, skatinama jų psichinė raida. Vaizdžiai tariant, organizacija moka už tai, kad Kūdikių namų auklėtoja retsykiais „dirbtų“ mama.

Per mėnesį 40 vaikų po dešimt minučių keletą kartų per savaitę turi galimybę pasijusti svarbiausi ir mylimi. Auklėtojos prisitaiko prie vaikų režimo. Viena Giruliuose gyvenanti auklėtoja Milda Balkaitienė dažnai ateina į grupę prieš vaikams užmiegant, kad finansuojamos programos laiką galėtų išnaudoti kuo palankiau vaikams. Tėvų apleistiems mažyliams patinka pabendrauti, pavartyti knygeles prieš miegą. Auklėtojos sako pastebėjusios, kad jie tada ir miega ramiau.

Tomis minutėmis, rodos, nevyksta nieko ypatinga. Pasirinktu laiku auklėtoja pasikviečia mažylį atokiau - kad netrukdytų kiti vaikai, sodinasi ant kelių. Jiedu dešimt minučių kartu varto spalvingai iliustruotą knygelę. Kūdikis klausosi auklėtojos balso, čiauška kartu, stengiasi pačiupinėti paveikslėlius. Vyresni vaikai mėgina pakartoti žodžius, iliustracijose įsidėmi daiktus ir vaizdus, kuriuos vėliau atpažįsta ir įvardija artimiausioje supančioje aplinkoje.

Ir programos „Skaityk 3“, ir kūdikių slaugytojos pabrėžia, kad mažyliams svarbu fizinis kontaktas. Į tai reaguoja net patys mažiausi kūdikiai. Auklėtoja Vilija Piščikienė dienraščiui sakė, kad mažoji Betina net alsavimą sulaiko vos prisiglaudusi prie auklėtojos. „Šios programos esmė - bendravimas“, - sakė auklėtoja. Pirmąsias minutes mergytė siekia pamyluoti auklėtoją, prašo švelnumo. Ir tik įsitikinusi, jog yra mylima ir apsupta išskirtinio dėmesio, noriai domisi knygele ir bendrauja. Kitus grupės vaikus tuo metu prižiūri slaugytoja.

Pasak vyriausiosios auklėtojos Daivos Bušmienės, tokie užsiėmimai stimuliuoja smegenis, o per šnekinimą skatinamas kalbos vystymasis. „Tai nėra mokymas skaityti, bet šios bendravimo pamokėlės vėliau lemia mokymosi įgūdžius“, - sakė auklėtoja.

Kūdikių namų vyriausiosios gydytojos Irenos Genytės teigimu, šioje įstaigoje daugumos vaikų vystymasis sutrikęs. Dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir tai, kad į pasaulį mažyliai atėjo pradėti girtaujančių ar narkotikus vartojančių tėvų. Todėl parama, skirta būtent vaiko intelektui lavinti, labai reikšminga.

Kelia sąlygas

Užjūrio rėmėjai pageidauja, kad jų investicijos būtų kuo arčiau vaikų. Todėl renkasi finansuoti tokius projektus, kurie būtų tiesiogiai susiję su mažylių dvasine savijauta ir gerove. Didelis dėmesys skiriamas aplinkai, kurioje vaikai auga. Nors Kūdikių namai dabar atnaujinti, suremontuoti kai kurių grupių kambariai, renginių salė, higienos ir kitos pagalbinės patalpos, tačiau niekaip nepavyksta priprašyti valdžios pinigų stogui suremontuoti.

Neseniai vieno rėmėjo iš Olandijos skirtomis lėšomis ir pageidavimu buvo suremontuotas reabilitacijos skyrius, dviejų grupių patalpos. Rėmėjas, anot I.Genytės, nėra pasakęs „ne“ ir toliau jis remtų įstaigą, tačiau su viena sąlyga. „Jei jūsų valdžia uždengs stogą, mes toliau remontuosime jūsų grupes“, - maždaug taip išdėstė savo argumentus įstaigos vadovei. Anot ekspertų išvadų, stogas beveik visiškai susidėvėjęs. Jį dabar nuolat tenka lopyti derva.

Pasak vyriausiosios gydytojos I.Genytės, suprantama, kad dėl suremontuoto stogo vaikų psichikos raida nepagerės, tačiau dėl tokios stogo būklės ilgainiui nukentės ir visas atliktas „euroremontas“, į kurį investuotos užsienio rėmėjų lėšos. Gydytoja sakė rengianti ne vieną projektą gauti lėšų ir tikisi, kad vasarą stogą pavyks suremontuoti.

Rūpi ir saviems

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė pripažino, kad nuolatinių šelpėjų dauguma - užsieniečiai. Tačiau kai kurie rėmėjai tiesiog šiurpsta dėl nelanksčios mūsų įstatymų sistemos. Yra tvarka, kad už automobilį, kaip ir kavą ar arbatą, turi būti mokamas muito mokestis. Nesvarbu, kur tas daiktas pateks - į turgų ar į globos įstaigą. Grupė rėmėjų iš Olandijos, dovanojusių Kūdikių namams mikroautobusą, turėjo už tai sumokėti dar 8 tūkstančius litų muitų mūsų valstybei. Keturiasdešimt tūkstančių litų įkainotas mikroautobusas įstaigai labai reikalingas ne tik nuvežti vaikus į Jūrų muziejų, teatrą. Ligotus mažylius dažnai tenka gabenti į konsultacijas pas įvairius specialistus, taip pat atlikti tyrimus.

Po truputį labdaros tradicijos ateina į Lietuvą. „Anksčiau tik užsieniečius įsivaizdavome kaip labdaringuosius. Dabar ir mūsų žmonės pradeda suprasti labdaros ir paramos prasmę“, - sakė gydytoja. Į Kūdikių namų labdaros sąskaitą patenka ne tik įmonių, bet ir pavienių asmenų pinigai. Dauguma geradarių tiesiog perveda pinigus, o patys nė nemato reikalo prisistatyti. Pervestos sumos įvairios - nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.

Yra visas sąrašas žmonių, kurie praėjusių metų pabaigoje įstaigą parėmė saldumynais, kanceliarinėmis prekėmis, medikamentais, patalyne, sauskelnėmis, drabužėliais, knygelėmis, megztais rankdarbiais, žaislais. „Kotryna ir močiutė“, - taip trumpai labdaringųjų sąraše prisistatė Kūdikių namų mažyliams neabejingos rėmėjos.

Dabar Girulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena 79 vaikai iki ketverių metų amžiaus. Daugumos jų nei tėvai, nei kiti giminaičiai nelanko.