Apsaugininkus išmoko klaidos

ATGARSIAI

Apsaugininkus išmoko klaidos

Vakar vakare tapo žinoma apie antradienį Vokietijos banką “Vereins und Westbank AG” Vilniuje apiplėšusių įtariamųjų sulaikymą. Pagrobti pinigai rasti įtariamųjų butuose. Šio nusikaltimo pamokos duoda vertingos medžiagos apsaugininkų darbui tobulinti.

1976 metais gimęs įtariamasis sulaikytas Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, jis dirbo užsienyje ir ketino išvykti iš Lietuvos. Antras įtariamasis, Ekskomisarų biuro apsaugininkas Pavelas Kobecas, aptiktas viename sostinės miegamųjų rajonų.

Įleido plėšiką

Netenka spėlioti, kad prie Vokietijos banko „Vereins und Westbank AG“ Vilniaus skyriaus apiplėšimo prisidėjo jį saugojęs Ekskomisarų biuro darbuotojas Pavelas Kobecas. Trys banko darbuotojai matė, kaip apsaugininkas įleido į banką kaukėtą bendrininką ir drauge su juo privertė atidaryti banko saugyklas. Dar vienas apiplėšimo metu dirbęs Ekskomisarų biuro darbuotojas buvo apsvaigintas smūgiu ir surakintas antrankiais. Faktas, kad 8 metus dirbęs apsaugininku ir labai patikimu laikytas P.Kobecas ryžosi nusikaltimui, privertė ir kitų saugos tarnybų vadovus dar kartą pagalvoti apie tai, kaip prognozuoti galimus nusikaltimus.

Susigundo savi

Lietuvos bankų apiplėšimų bei vagysčių istorija rodo, kad dažnai pinigus saugoti turintys žmonės jais susigundo ir patys dalyvauja nusikaltimuose.

Lietuvoje pirmą kartą bankas apiplėštas 1995 metais rugsėjo 19 dieną. Nusikaltime dalyvavo to paties banko inkasatorius ir buvęs apsaugos viršininkas. Jie nužudė apsaugos darbuotoją ir pagrobė visus tada banke buvusius pinigus. Nusikaltėliai įkliuvo ir buvo griežtai nubausti.

1998 metų birželio 15 dieną buvo apiplėštas Lietuvos taupomojo banko poskyris Kaune. Tada buvo įtarta, kad prie nusikaltimo galėjo būti prisidėjęs ir šio banko skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas.

Šiemet sausio 6 dieną Vilniuje apiplėštas „Hansabanko“ skyrius. Tiriant nusikaltimą buvo sulaikytas ir įtartas saugos tarnybos „Falck Security“ apsaugininkas, kuris apiplėšimo metu buvo sumuštas.

Kai pernai spalio 13 dieną buvo apvogtas to paties banko Klaipėdos regiono skyriaus Priekulės klientų aptarnavimo poskyris, buvo spėliota, kad be banko darbuotojų informacijos nusikaltėliai neapsiėjo. Nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.

Apie pusę visų bankų apiplėšimų bei vagysčių atvejų Lietuvoje liko neišaiškinti, tad teigti, kad prie jų neprisidėjo bankų darbuotojai ar apsaugininkai, negalima.

Patirtis moko

Uostamiestyje daugiausiai objektų, tarp jų ir bankų, saugo saugos tarnybos „Falck Security“ ir „Argus“. Klaipėdoje bankų apiplėšimų kol kas nebuvo.

„Mūsų saugos tarnyba jau turi karčios patirties, nes sausį Vilniuje buvo įtartas mūsų darbuotojas, tačiau jo kaltė nėra įrodyta ir, kol vyksta tyrimas, išvadas daryti būtų anksti. Bendrovė apmokėjo banko patirtus nuostolius, o patikimas įmonės civilinės atsakomybės draudimas kompensavo šią sumą“, - pasakojo „Falck Security“ Klaipėdos filialo direktorius Arvydas Gaidukevičius. - Antradienio įvykis Vilniuje kitoks. Pagal spaudoje skelbiamą informaciją nekyla abejonių, kad plėšime dalyvavo saugos tarnybos darbuotojas, neaiškūs tik tokio jo poelgio motyvai. Manau, kad tyrimas išaiškins visas detales.“

Analizuoja detales

A.Gaidukevičiaus teigimu, apsaugos darbe žmogiškojo faktoriaus išvengti neįmanoma. „Saugant didelės vertės turtą, mūsų pagrindinis tikslas - stengtis patikėti šį darbą techninėms priemonėms, pavyzdžiui, uždelsto veikimo spynoms. Tarptautinė saugos kompanija „Falck Security“, turinti savo padalinius 108 valstybėse, yra įsteigusi analitinį skyrių. Jo užduotis - nagrinėti visus precedentus ir numatyti būdus jų išvengti. Todėl antrą kartą pasipelnyti tokiu pat būdu nusikaltėliams vargu ar pasisektų.

Saugos tarnybos „Argus“ generalinis direktorius Romualdas Jonaitis įsitikinęs, kad išvengti ar sumažinti riziką tokių drastiškų apiplėšimų, kuriuose dalyvauja ir apsaugininkai, įmanoma tik skiriant ypatingą dėmesį darbuotojams ir saugos klausimus sprendžiant kompleksiškai. Tenka nuolat analizuoti riziką, tobulinti ir įdiegti šiuolaikines technines saugos priemones, dirbti su kiekvienu žmogumi ir nuolat juos kontroliuoti.

Prieš priimdamos žmogų į darbą, saugos tarnybos prašo patikrinti jo biografiją. Tai gali atlikti tik policija.

Saugo inkasatorius

Kol kas Lietuvoje dar nepasitaikė inkasatorių automobilių apiplėšimų. Bandydamos išvengti nuostolių, saugos tarnybos stengiasi negabenti daug pinigų ir stiprinti vežančių inkasatorių apsaugą. Apsaugininkai teigia esantys pasiruošę bet kuriuo momentu susidurti su užpuolikais, tačiau savo darbo subtilybių nelinkę išduoti.

Bankai nuo seno plėšiami visame pasaulyje. Nors saugos tarnybos teigia siekiančios kuo geriau atlikti savo darbą, nusikaltėliai stebi juosą ir patys tobulėja.