Apsidraudimas nuo vakuumo valdžioje Pereiti į pagrindinį turinį

Apsidraudimas nuo vakuumo valdžioje

2003-07-04 00:00

Įstatymais ketinama reglamentuoti, kada ir kokiomis sąlygomis Seimo Pirmininkas perima valstybės vadovo funkcijas

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Įstatymais ketinama reglamentuoti, kada ir kokiomis sąlygomis Seimo Pirmininkas perima valstybės vadovo funkcijas

Jeigu Prezidentas atsistatydintų, mirtų ar susirgtų sunkia liga, jo pareigas pradėtų eiti Seimo Pirmininkas. Taip įrašyta Konstitucijoje. Tačiau iki šiol nebuvo įstatymais nustatyta, kaip tai daroma, kokia yra valstybės vadovo pareigų perėmimo procedūra. Dabar šią teisinę spragą ketinama užlopyti, nes to dar prieš metus pareikalavo Konstitucinis Teismas.

Buvo tik vienas atvejis

“Kai 1992 metų rudenį įsigaliojo Konstitucija, Seimo Pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas tučtuojau pradėjo laikinai eiti Prezidento pareigas. Tai buvo kol kas vienintelis atvejis, kai valstybės vadovo funkcijas vykdė parlamento vadovas. Tačiau analogiški atvejai gali pasikartoti, būtent tam ir reikalingas teisinis reguliavimas, kaip ir kokiomis sąlygomis Seimo Pirmininkas perima Prezidento įgaliojimus”, - “Kauno dienai” sakė parlamento pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vadovavęs darbo grupei, rengusiai atitinkamų įstatymų projektus.

Daugiau kaip prieš dešimt metų, kai A.Brazauskas keturis mėnesius laikinai ėjo Prezidento pareigas, Č.Juršėnas buvo laikinasis Seimo Pirmininkas. 1993-iųjų vasarį A.Brazauskas buvo išrinktas Prezidentu, o Č.Juršėnas tapo Seimo Pirmininku.

“Tuomet mes susitarėme su A.Brazausku, kad nereikia jokių papildomų teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip Seimo Pirmininkas tam tikromis aplinkybėmis perima Prezidento funkcijas, nes manėme, kad pakanka Konstitucijoje numatyto reguliavimo. Tačiau pernai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokio tikslaus teisinio mechanizmo nebuvimas yra didelis trūkumas, kurį reikia pašalinti priimant atitinkamus įstatymus. Tai ir yra daroma dabar”, - sakė Č.Juršėnas.

Pavadavimas ir laikinas pareigų ėjimas

Konstitucijoje numatoma, kad Seimo Pirmininkas tam tikrais atvejais arba laikinai pavaduoja Prezidentą, arba laikinai eina valstybės vadovo pareigas.

Kai Prezidentas atsistatydina, miršta, suserga labai sunkia liga arba pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, Seimo Pirmininkas pradeda laikinai eiti Prezidento pareigas, iki bus išrinktas ir prisieks naujas valstybės vadovas. Visais tokiais atvejais yra reikalingas parlamento nutarimas, konstatuojantis vakuumą prezidentinėje valdžioje, kurį būtina kuo greičiau užpildyti. Tuomet Seimo vadovas netenka savo pareigų parlamente ir jį ten laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų, kurį paskiria pats Seimas. Laikinai einantis Prezidento pareigas turi visas valstybės vadovui būdingas funkcijas.

Gali būti atvejų, kai Seimo Pirmininkas tik laikinai pavaduoja Prezidentą. Taip gali atsitikti tuomet, kai Prezidentas išvyksta į užsienį arba suserga ir dėl to negali eiti savo pareigų. Tokiais atvejais būtinas Prezidento dekretas dėl laikino pareigų perdavimo Seimo Pirmininkui. Be to, turi būti skubiai priimtas atitinkamas Seimo nutarimas.

“Tai nereiškia, kad kiekvieną kartą, kai Prezidentas išvyks į užsienį oficialaus ar darbo vizito, jis turės pasirašinėti dekretą dėl laikino savo pareigų perdavimo parlamento vadovui. Juk būtina ir antra sąlyga - negalėjimas eiti savo pareigų išvykus į užsienį. Tad jeigu Prezidentas prieš išvykdamas į užsienį matys, kad jis ten negalės normaliai atlikti savo pareigų, tuomet gali pasirašyti dekretą, kad perduoda savo įgaliojimus Seimo Pirmininkui”, - aiškino Č.Juršėnas.

Lygiai ta pati procedūra bus taikoma, kai Prezidentas susirgs ir nuspręs, kad liga jam trukdo eiti savo pareigas. Seimo Pirmininkas, laikinai pavaduodamas Prezidentą, nepraras savo pareigų parlamente, tačiau jo įgaliojimai valstybės vadovo pozicijoje bus silpnesni - jis negalės skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, be Seimo sutikimo negalės atleisti ar skirti ministrų. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo savo vadovu.

Prisiminė ekspremjero dingimo istoriją

Projekte numatyta, kad jeigu Seimo sudaryta gydytojų komisija nustatys, jog Prezidentas yra visiškai neįgalus, šį faktą patvirtins Konstitucinis Teismas ir parlamentas balsų dauguma priims atitinkamą nutarimą, Seimo Pirmininkas taps laikinuoju Prezidentu. Po to netrukus turėtų būti surengti nauji valstybės vadovo rinkimai.

Įstatyme nebus reglamentuojamos valstybės vadovo atostogos. “Prezidentas gali ir turi teisę atostogauti, tačiau tais atvejais bus laikoma, kad jis nėra praradęs savo pareigų ir jas eina toliau. Antra vertus, niekas nedraudžia išeinančiam atostogų Prezidentui pasirašyti dekretą dėl laikino pareigų perdavimo Seimo Pirmininkui. Tai jo teisė, bet ne pareiga”, - tvirtino Č.Juršėnas.

“Gyvenimas yra labai įvairus ir į įstatymą nesurašysi visų situacijų. Pavyzdžiui, ką daryti, jeigu Prezidentas, neduok Dieve, tiesiog dingsta. Nėra nei Prezidento, nei pagrindo jam skelbti apkaltą, nei jo dekreto dėl pareigų perdavimo Seimo Pirmininkui. Manau, kad tokiu atveju Seimas turės priimti atitinkamą nutarimą, konstatuojantį tokią situaciją ir perduoti Prezidento įgaliojimus savo vadovui. Tikiuosi, kad tokių atvejų niekada nebus. Bet ką gali žinot. Juk sykį turėjome dingusį premjerą Albertą Šimėną”, - pridūrė Seimo vicepirmininkas.

Įstatymu taip pat numatoma įpareigoti Prezidentą viešai skelbti savo potvarkius dėl patarėjų paskyrimo ir savo kanceliarijos struktūros. Yra ir kitokių, dažniausiai techninio pobūdžio pataisų.

Projektą numatoma svarstyti ir priimti Seimo rudens sesijoje. Č.Juršėnas prognozuoja, kad dėl jo kils nemažai diskusijų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų