Vairuotojai sako, jog net ir sutvarkytuose ruožuose nelygumai atsiranda greitai.
„Kelias 3622 – nelabai kokios būklės. Važiuojant į Vilnių jis labai duobėtas, situacija kelia nerimą“, – skundėsi vyras.
„Pagrindiniai keliai dar gana geri, tačiau rajoniniuose keliuose problemų tikrai yra“, – pastebėjo vairuotojas.
„Ten vėl įspaustos vėžės, ypač per lietų – tai labai erzina“, – pasakojo vyras.
Vairuotojai atkreipia dėmesį, kad problemų netrūksta ir intensyvaus eismo ruožuose.
„Kai kur įvažiuoji ir net nematai, kiek ten duobių. Net ir autostradoje, ties Palemonu, per tiltą yra tokių duobučių, kad kelininkams vertėtų atkreipti dėmesį“, – kalbėjo moteris.
Kelininkai teigia, kad viena pagrindinių problemų – kelius gadinantys sunkiasvoriai automobiliai.
„Apie 20–30 proc. sunkiasvorių važiuoja perkrauti, viršydami leistinas normas“, – nurodė infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Dėl to keliuose planuojama įrengti papildomas svarstykles sunkvežimių svoriui kontroliuoti.
„Planuojama pagrindiniuose šalies keliuose įrengti apie šešis įrenginius, kurie nestabdant transporto galėtų pasverti sunkvežimius ir įvertinti, ar jie nevažiuoja su viršsvoriu“, – aiškino M. Lukošiūnas.
Apie žvyrkelius ir atokiau nuo magistralių esančius kelius vairuotojai kalba ypač kritiškai.
„Vietiniai keliai labai blogi – aplink miestą, pakraščiuose. Važiuojant per duobes net lūžo automobilio spyruoklė“, – pasakojo vyras.
Lietuvoje yra apie 5 600 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet ir kitais metais planuojama sutvarkyti 180 km.
„Iki šių metų pabaigos esame pasirašę sutarčių dėl 100 km, o kitais metais planuojame pasirašyti dar dėl 80 km“, – informavo infrastruktūros grupės vadovas Justas Norbutas.
Keliai remontuojami, tačiau tiltų būklė kelia dar didesnį nerimą. Iš 140 prižiūrimų tiltų net 40-yje įvesti eismo ribojimai dėl itin kritinės būklės.
„Planas kitais metais – turėti rangos ar projektavimo sutartis visiems šiems tiltams ir per trejus metus juos suremontuoti“, – teigė J. Norbutas.
Skaičiuojama, kad tam, jog šalies keliai, tiltai ir kita infrastruktūra pasiektų Europos Sąjungos standartus, reikėtų apie 15 mlrd. eurų. Šiuo metu trūksta 96 proc. šios sumos – šiemet kelininkų biudžetas siekia apie 600 mln. eurų, panaši suma planuojama ir kitais metais. Daug vilčių dedama į naują Kelių fondą.
„Startuoja Kelių fondas, kuriame numatyta daugiau nei 178 mln. eurų. Bendrai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos viršys 450 mln. eurų, iš jų 206 mln. bus skirta investicijoms savivaldybėms“, – vardijo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Vienas didžiausių kitų metų kelininkų projektų – pagrindinių šalies magistralių tvarkymas.
„Dideli darbai bus vykdomi magistralėse Vilnius–Kaunas, Kaunas–Panevėžys, taip pat A1 nuo Kauno iki Klaipėdos ir A2 – numatyti paprastieji dangos remontai“, – sakė J. Norbutas.
Panašu, kad kitąmet vairuotojams kantrybės kelyje reikės dar daugiau. Vienu metu bus tvarkomi judriausi ruožai, kurie ir dabar dažnai skęsta spūstyse. Jau pavasarį magistralėje A1 planuojama pradėti darbus 37 km atkarpoje nuo Kauno link pajūrio.
Naujausi komentarai