Prognozuojama, kad renkant savivaldybes prie balsadėžių ateis apie trečdalį rinkėjų
Rytoj Lietuvos rinkėjai bus kviečiami prie balsadėžių išsirinkti naujos kadencijos savivaldybių tarybų. Šią savaitę vykusiame išankstiniame balsavime dalyvavo maždaug pusantro procento rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gauna daugybę skundų dėl pastebėtų balsavimo tvarkos pažeidimų, tačiau tvirtina, kad dėl to nėra pagrindo rinkimus skelbti negaliojančiais ar juos atšaukti.
Daugiausiai kandidatų sąrašų - Kaune
Daugiau kaip 2000 rinkimų apylinkių rytoj bus atviros balsavimui nuo 7 iki 20 valandos.
Visa Lietuvos teritorija pagal esamas savivaldybes suskirstyta į 60 rinkimų apygardų. Balsavimo teisę turi 2 milijonai 694 tūkstančiai rinkėjų. Sociologai prognozuoja, kad rinkimuose dalyvaus apie 30-40 procentų balso teisę turinčių rinkėjų.
Kandidatus į savivaldybių tarybas iškėlė 24 politinės partijos. Daugiau kaip 13 tūkstančių kandidatų varžysis dėl 1560 mandatų 60-yje savivaldybių tarybų.
Kauno miesto tarybos rinkėjai turi didžiausią pasirinkimą. Čia iškelta ir įregistruota daugiausiai kandidatų sąrašų - net 19. Vilniuje yra 17 kandidatų sąrašų, iš jų vienas - koalicinis. Klaipėdos mieste iš viso yra 14 kandidatų sąrašų, Šiauliuose ir Mažeikiuose - po 13.
Daugumoje kitų miestų ir rajonų partijos iškėlė po 7-12 kandidatų sąrašų. Mažiausiai jų yra Neringos mieste - tik 6.
Rinkimų rezultatai bus pradėti skaičiuoti iškart po to, kai tik baigsis balsavimas. Preliminarūs rezultatai turėtų paaiškėti rytoj dar iki vidurnakčio.
Atleista apygardos komisijos vadovė
Galutinius savivaldybių tarybų rinkimus VRK turi patvirtinti per savaitę po balsavimo, tai yra iki kovo 4 dienos.
Savivaldybių tarybose bus atstovaujamos tik tos partijos, kurios toje apygardoje peržengs 4 procentų balsų barjerą. Koalicijoms nustatytas 6 proc. barjeras.
Rinkimų agitacija baigta praėjusią naktį - 1 valandą. Iki pat balsavimo pabaigos draudžiama bet kokios formos politinė reklama.
Rinkimų agitacijos laikotarpiu VRK gavo gausybę skundų apie pažeidimus. Be to, didelio ažiotažo susilaukė išankstinis balsavimas. Dėl jo metu pastebėtų pažeidimų, ypač galimo balsų pirkimo atvejų, irgi pateikta nemažai skundų.
Per dvi išankstinio balsavimo dienas Lietuvoje savo valią pareiškė apie pusantro procento arba 35 tūkst. rinkėjų. Kai kurios partijos išreiškė pasipiktinimą itin gausiais pranešimais apie sulaikytus asmenis, kurie, kaip įtariama, įvairiose apygardose bandė papirkti balsuotojus, dažniausiai asocialius asmenis.
VRK ketvirtadienį vėlai vakare nusprendė atleisti Pagėgių rinkimų apygardos pirmininkę Adeliją Truškauskienę. Beveik pusė šios komisijos narių kreipėsi į VRK reikšdami nepasitikėjimą apygardos komisijos vadove. Jie tvirtino, kad nebegalintys žiūrėti, kaip atvežami balsuoti, kaip įtariama, papirkti rinkėjai. A.Truškauskienė atleista dėl darbo trūkumų, naujuoju komisijos pirmininku paskirtas vienas iš jos narių.
Atmeta siūlymus naikinti rezultatus
VRK nariai tikina jau dabar jaučiantys spaudimą kai kuriose rinkimų apygardose dėl užfiksuotų papirkinėjimo faktų, daugybės skundų ir neaiškumų dar neįvykus rinkimams skelbti juos negaliojančiais.
Manau, tokie sprendimai turi būti priimti, kai jau bus galutiniai rinkimų rezultatai. O dabar neturėtume remtis provokaciniais raginimais kuo greičiau naikinti rinkimų rezultatus, - VRK posėdyje ketvirtadienį sakė šios komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Jis pripažino, kad šių metų rinkimai išskirtiniai - juose neįprastai daug skundų dėl rinkimų įstatymo pažeidimų, teisminių bylų. Manyčiau, kad kai kur rinkimams bus padaryta didžiulė žala, tačiau raginu neskubėti. Kas dėl galimų papirkinėjimų, tai, matyt, derėtų parengti specialų pareiškimą ir prašyti, kad visuomenė ir partijos padėtų mums ir informuotų apie pastebėtus nesąžiningumo atvejus, - sakė Z.Vaigauskas.
Anot jo, antrąją išankstinio balsavimo dieną rinkimai vyko kiek ramiau nei pirmąją.
Susirinks į skubų posėdį
Normalią rinkimų eigą trikdo ir gausybė įvairiausių teismų procesų. Šiandien, likus vos parai iki visuotinio balsavimo, į neeilinį posėdį rinksis Vyriausiojo administracinio teismo kolegija.
Į partijų sąrašus neįtraukti piliečiai šio teismo prašo sustabdyti savivaldos rinkimus Vilniaus mieste. Į asociaciją Už konstitucines gyventojų teises susibūrę vilniečiai antrą kartą apskundė VRK sprendimą neregistruoti jų kandidatais rinkimuose.
Mūsų prašymas stabdyti rinkimus yra neišvengiama priemonė, jeigu norime likti nuoseklūs, - teigė asociacijos atstovas Liudvikas Ragauskis. Jis pripažino, kad asociacijos narių ryžtas kovoti su VRK blėsta, nes iš 13 asociacijos narių pastarąjį skundą teismui pasirašė tik 6.
Trečiadienį VRK teismo nurodymu antrą kartą svarstė asociacijos prašymą registruoti jos narius kandidatais savivaldos rinkimuose, tačiau savo sprendimo nepakeitė - į partijų sąrašus neįtrauktiems piliečiams rinkimuose dalyvauti neleido.
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad Savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, iki šiol ribojusi nepartinių piliečių teises kandidatuoti į savivaldybių tarybas, prieštarauja Konstitucijai. Remdamiesi šiuo išaiškinimu į partijų sąrašus neįtraukti piliečiai siekia dalyvauti rinkimuose Vilniaus mieste.
Tačiau KT taip pat pasakė, kad tol, kol nėra priimtas naujas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, tokių asmenų registruoti rinkimams negalima. VRK laikosi principo, kad ji negali sukurti naujų kandidatų registravimo normų - tai turi padaryti Seimas.
Be to, KT neleido stabdyti ar atidėti savivaldos rinkimų vien todėl, kad juose savo kandidatūras nori iškelti grupė ne partijų keliamų asmenų.
Naujausi komentarai