„Prezidentas ką tik surengė skubų pasitarimą aptarti oro erdvės saugos klausimą. Prezidentas tam skyrė ir skirs prioritetinį dėmesį. Kaip neseniai sugebėjome išspręsti sienos apsaugos problemą, taip sėkmingai galime išspręsti ir oro erdvės apsaugos klausimą. Todėl reikalingi nedelsiami, konkretūs, koordinuoti veiksmai“, – po antradienį surengto atsakingų institucijų vadovų susitikimo kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

„Dabar (…) ne laikas diskutuoti, bet laikas veikti ir priimti konkrečius sprendimus. Čia aš kalbu apie tris institucijas: Lietuvos kariuomenę (…), Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybą (VST), kuriai, kaip jūs žinote, taip pat yra pavesta saugoti strateginės svarbos kritinės infrastruktūros objektus ir iš oro“, – teigė jis.

Pasak prezidento patarėjo, tęsiantis karui Ukrainoje, ateityje panašių incidentų Lietuvoje gali būti fiksuojama ir daugiau.

„Intensyvėjant karui Ukrainoje, sąmoningų provokacijų ar atsitiktinių kovinių ar imitacinių dronų įskridimų atvejų Lietuvos teritorijoje tik daugės“, – kalbėjo D. Matulionis.

Jo teigimu, antradienį vykusiame susitikime prezidentas su atsakingų institucijų vadovais aptarė bepiločių orlaivių identifikavimo, visuomenės informavimo bei grėsmės neutralizavimo klausimus.

„Susitikime šiandien buvo aptarti konkretūs siūlymai trimis svarbiausiomis kryptimis: bepiločių orlaivių detekcija ir identifikavimas, visuomenės operatyvus informavimas apie potencialią grėsmę ir grėsmės neutralizavimas elektroninėmis ir kinetinėmis priemonėmis“, – sakė patarėjas.

Kritikuoja valstybės institucijų komunikaciją

Prezidento patarėjas taip pat akcentavo, jog valstybės institucijų komunikacija apie į Lietuvą iš Baltarusijos galimai įskridusį droną buvo netinkama bei sukėlė dar daugiau sumaišties bei netikrumo. Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Prezidentūra Vyriausybei rekomendavo visuomenės informavimą apie galimas grėsmes vykdyti vienu centralizuotu kanalu.

„Valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas ir nešantis tik dar daugiau sumaišties ir netikrumo. Apie visuomenės informavimą mes taip pat turime tam tikrų kritinių pastabų, todėl raginame Vyriausybę ateityje turėti vieną centralizuotą komunikavimo kanalą ir to griežtai laikytis. Tai mūsų, kaip valstybės, solidumo klausimas“, – akcentavo D. Matulionis. 

D. Šakalienė: Lietuva įsigis daugiau oro erdvę stebinčių radarų

Po incidentų, kai Lietuvos oro erdvėje pastebėti objektai iš Baltarusijos, Lietuva papildomai įsigis žemuose aukščiuose esančius objektus aptinkančius radarus, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Ką galime padaryti, darysime ir darome šiuo metu – tobulinama oro erdvės stebėjimo sistema. Kai kalbame apie žemuose aukščiuose judančių objektų aptikimą, ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygos, mes įsigijome tam tikrus radarus. Tų radarų kiekį taip pat didinsime ir įsigijimo apimtis plėsime“, – antradienį Prezidentūroje kalbėjo D. Šakalienė.

„Šiuo metu jau yra pradėti tam tikri procesai, vykdomas projektas, susijęs su akustiniais radarais“, – akcentavo ji.

Be to, ministrė pabrėžė, kad bus tobulinama sensorių sistema, įsigyjamos priemonės, leisiančios neutralizuoti dronų grėsmes ir užtikrinti, kad sistemos tinkamai sąveikautų tarpusavyje.

„Sudėsime dar glaudžiau savo turimas sensorių sistemas į vieną vietą, kad galėtume kaip įmanoma greičiau iš daugiau šaltinių gauti informaciją ir ja pasinaudoti, darant išvadas apie tam tikrus objektus, jų judėjimo trajektorijas ir veiksmus, kurių turėtume kartu imtis“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Įsigysime tam tikras priemones, kurios mums bus reikalingos realiu laiku neutralizuoti, tam tikras bepiločių orlaivių grėsmes, blokuoti tam tikrus signalus ir užtikrinti, kad sistemos tarpusavyje sąveikautų“, – akcentavo ji.

Apie būtinybę peržiūrėti galimus įsigijimus kalbėjo ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Turėsime būtinai peržiūrėti įsigijimus, kas liečia vidutinio nuotolio radarus, pažangesnes naikinimo priemones, priešdronines ir viską integruoti į vieną bendrą sistemą“, – dėstė jis.

Dovilė Šakalienė / R. Riabovo / BNS nuotr.

R. Vaikšnoras: drono paieškos tęsiamos, teigiamo proveržio kol kas nėra

Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras teigia, kad Lietuvos oro erdvę galimai pažeidusio drono paieškos toliau tęsiamos. Pasak jo, prognozuoti, kiek ilgai jos vyks, šiuo metu yra sunku.

„Vyksta paieška, teritorijos yra tikrinamos pagal paskutinį piliečių skambutį. (...) Kol kas dar iki šio momento teigiamo kažkokio proveržio nėra, tačiau kol geras oras, kol šviesu ne vien tik antžeminės priemonės, bet taip pat ir dronai yra pasitelkiami, taip pat sraigtasparnis, kad išžvalgyti tuos plotus ir bandyti identifikuoti tą vietą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Vaikšnoras.

Lietuvos kariuomenės vadas pripažįsta, kad vis dar nėra aišku, kokio konkrečiai objekto yra ieškoma.

„Kol mes neturime konkrečiai įrodymų, apie ką eina kalba, tai nenorime spekuliuoti, apie kokią konkrečiai priemonę eina kalba“, – sakė jis.

Pasak R. Vaikšnoro, šio objekto paieškoms bus numatytas protingas laikotarpis. Visgi, anot jo, šiuo metu yra daroma viskas, kad jis būtų surastas kuo greičiau.

„Mes norėtume jį kaip galima greičiau surasti, bet bus kažkoks protingas laiko tarpas. Nes tai nėra adata, yra įvairios kitos versijos tikrinamos. Tačiau šiuo metu susifokusavę esame rasti“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas.

„Nes mes nežinome, apie ką eina kalba, ar jis pavojingas, ar nepavojingas. Tai dėl to (svarbu – ELTA), kad apsaugotume mūsų žmonių tiek sveikatą, tiek gyvybes“, – akcentavo jis.

Raimundas Vaikšnoras / R. Riabovo / BNS nuotr.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Vis tik, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.