Apžvalga: 2025-ųjų netektys Lietuvoje Pereiti į pagrindinį turinį

Apžvalga: 2025-ųjų netektys Lietuvoje

2025-12-30 08:22

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2025-ųjų netektis Lietuvoje.

Apžvalga: 2025-ųjų netektys Lietuvoje
Apžvalga: 2025-ųjų netektys Lietuvoje / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Algimantas Čekuolis

Balandžio 4 dieną mirė vienas žinomiausių Lietuvos žurnalistų, laidų vedėjų Algimantas Čekuolis, jis ėjo 94 metus.

A. Čekuolis gimė 1931 metais Panevėžyje, kaimo mokytojų šeimoje. 1948 metais Maskvoje įstojo į Literatūros institutą, vėliau dvylika metų dirbo žvejybos laivuose, buvo bocmanu.

Dar vėliau A. Čekuolis dirbo vertėju kranto tarnyboje, SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje.

Žurnalistas dirbo spaudos agentūroje „Novosti“, Lietuvoje – savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1988 metais išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau buvo renkamas Sąjūdžio Seimo ir jo vadovybės nariu.

1995–2016 metais LRT televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. Jis buvo poliglotas, mokėjo anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų kalbas, yra parašęs 22 knygas.

„Tai buvo žmogus, kuris, aš manau, kabino pilnu šaukštu, nugyveno spalvingą, įdomų, tokį pilnavertį gyvenimą“, – apie velionį BNS sakė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.

Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas kolegą prisiminė kaip „labai energingą ir pilną visokių fantazijų, pasiūlymų žurnalistą“, kurio pozicija buvo svarbi bei matoma ir už Lietuvos ribų.

Kostas Smoriginas

Teatro ir kino aktorius, režisierius, muzikantas Kostas Smoriginas mirė spalio 29 dieną, jam buvo 72 metai.

Jis gimė 1953-aisiais Kaune, 1975–1999 metais ir nuo 2004-ųjų buvo Jaunimo teatro aktorius ir režisierius.

Reikšmingiausius vaidmenis K. Smoriginas sukūrė Dalios Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, nuo 1976-ųjų vaidino kine, režisavo spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.

Studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš dainuojamosios poezijos kūrėjų. 1995 metais kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų, o nuo 2000-ųjų rengė solinius koncertus.

Kolegos ir draugai K. Smoriginą prisimena kaip itin teatrui atsidavusią asmenybę ir vadina jį scenos magu.

„Nuo šiandien teatras jau kitoks. Išėjo draugas, kolega, scenos magas“, – BNS sakė aktorė Dalia Storyk.

Aktorė Dalia Michelevičiūtė K. Smoriginą prisiminė kaip aistringą, žaižaruojantį ir kitus uždegantį kolegą.

„Jis buvo labai aistringas, labai uždegantis. Jį galėjo suvaldyti tiktai tokie nuostabūs režisieriai, kaip Eimuntas Nekrošius“, – teigė ji.

Audrys Karalius

Eidamas 65 metus, rugsėjo 20 dieną mirė architektas, Kauno visuomenės veikėjas Audrys Karalius.

Verslininkas, buvęs Kauno politikas Povilas Mačiulis velionį vadino „Lietuvos architektūros epocha“.

„Jeigu architektūra būtų kovos menas, Audrys būtų nenugalimas Tai Chi kovotojas. Jeigu architektūra būtų Everestas, Audrys būtų įlipęs į viršukalnę be papildomo deguonies ir su šortais. Jeigu architektūra būtų vandenynas, Audrys būtų jį skersai išilgai perbridęs, prieš tai, žinoma, sukėlęs laivams neįveikiamas bangas“, – sakė P. Mačiulis.

Buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad A. Karalius mokė kurti, vertinti, gėrėtis ir naudotis miestais.

„Mokė kaip juos auginti ar bent jau jų negadinti. Audrys žinojo, kas yra garbė, atkaklumas ir drąsa. Ir kasdien tai praktikavo“, – sakė eksmeras.

A. Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną, Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.

1990–1991 metais A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiasis architektas, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.

1996 metais A. Karalius įkūrė ir vadovavo leidyklai „PVZ“, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėjas, 1998–2009 metais – dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausiasis redaktorius.

Sigitas Jakubauskas

Lietuvos teatro ir kino aktorius Sigitas Jakubauskas mirė sausio 8 dieną, jam buvo 68 metai.

Jis gimė 1956 metais Alytaus rajone, Pievašiūnuose.

S. Jakubauskas per savo karjerą sukūrė apie 100 vaidmenų įvairių režisierių spektakliuose. Už Pranašo ir Zakristijono vaidmenis spektaklyje „Iš gyvenimo vėlių“, 1996-aisiais jam įteiktas Kristoforo apdovanojimas.

S. Jakubauskas taip pat vaidino kino ir televizijos filmuose, televizijos serialuose. Vienas žinomiausių jo vaidmenų kine – 1980-aisiais atliktas Dičiaus vaidmuo televizijos filme „Dičiaus karjera“.

Režisierius Gytis Padegimas sakė, kad velionis scenoje ir gyvenime tiesiog spinduliavo dzūkišku nuoširdumu ir geranoriškumu.

Aktorius Aurimas Žvinys S. Jakubauską prisiminė kaip nuoširdų ir atvirą žmogų – tokį, tarsi suaugusio žmogaus kūne tūnotų mažas vaikas.

„Pats Sigitas mėgo save lyginti su „Mažuoju princu“. Tai daug ką pasako apie Sigitą. Juk „matyti širdimi“ – bene svarbiausia aktorinės meistrystės sąlyga. Dėl to Sigitas ir buvo Meistras iš didžiosios raidės“, – sakė jis.

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

SAUSIS

Sausį eidamas 91 metus mirė Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas emeritas Chrizostomas, eidamas 70-uosius mirė Vilniaus senojo teatro aktorius Sergejus Zinovjevas, eidamas 91 metus mirė vargonininkas, pianistas, pedagogas Leopoldas Mykolas Digrys, eidamas 93-iuosius mirė ilgametis literatas, gamtininkas, švietimo veikėjas Antanas Žemgulis.

VASARIS

Vasarį eidama 83 metus mirė viena žinomiausių Lietuvos skulptorių, pedagogė Daliutė Ona Matulaitė, eidamas 94-uosius mirė ilgametis LRT žurnalistas, rašytojas, publicistas Antanas Šimkūnas, eidama 84 metus mirė prozininkė, išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja, vertėja Tatjana Maceinienė.

KOVAS

Kovą eidamas 87 metus mirė baltistas, vertėjas Ikuo Murata, eidamas 83-iuosius mirė architektas, dailininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Eduardas Paslaitis, eidamas 82 metus mirė vienas biatlono Lietuvoje pradininkų Albertas Antanas Jakubauskas, eidamas 97-uosius mirė buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas, aktorius, rašytojas Pranas Treinys.

BALANDIS

Balandį eidamas 80 metus mirė žinomas dailininkas, karikatūristas Vitalijus Suchockis, eidamas 89-uosius mirė kompozitorius ir dirigentas Vytautas Juozapaitis, eidamas 86 metus mirė kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis.

GEGUŽĖ

Gegužę eidamas 97 metus mirė ilgametis Panevėžio miesto vadovas, inžinierius Bronius Kačkus, eidamas 89-uosius mirė pirmasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Juozas Starkauskas, eidamas 95 metus mirė geologas ir rašytojas Vytautas Narbutas, eidamas 54-uosius mirė žinomų Lietuvos popmuzikos grupių prodiuseris Gintaras Bendžius.

BIRŽELIS

Birželį eidamas 92 metus mirė žymus Lietuvos vertėjas ir kalbininkas Alfonsas Tekorius, eidamas 74-uosius mirė lietuvių operos baritonas Arvydas Markauskas, eidamas 89 metus mirė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris.

LIEPA

Liepą eidama 80 metus mirė istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja Aldona Vladislava Vasiliauskienė, eidamas 81-uosius mirė buvęs Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas, eidamas 69 metus mirė ekologas, vienas Lietuvos gamtos fondo steigėjų ir ilgametis vadovas Pranas Mierauskas.

RUGPJŪTIS

Eidamas 87-uosius metus mirė teatro ir kino aktorius Povilas Stankus, eidamas 87 metus mirė gydytojas infektologas Alvydas Pranas Laiškonis, eidamas 46 metus mirė ledo ritulininkas Mindaugas Kieras.

RUGSĖJIS

Eidamas 84 metus mirė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Klemas Inta, eidamas 88-uosius mirė žinomas verslininkas, filantropas Rimtautas Vizgirda, eidamas 87 metus mirė JAV gyvenęs kultūros mecenatas, fotomenininkas Jonas Dovydėnas, eidamas 94-uosius mirė inžinierius, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės susisiekimo ministras Jonas Biržiškis.

SPALIS

Spalį eidama 82-uosius metus mirė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Milė Šablauskaitė, eidama 95-uosius mirė muzikologė Sofija Jūratė Vyliūtė, eidamas 85 metus mirė tapytojas Povilas Ričardas Vaitiekūnas, eidama 95-uosius mirė buvusi pogrindinės spaudos bendradarbė, politinė kalinė Teresė Rubšytė-Ūksienė.

LAPKRITIS

Eidamas 78 metus, mirė fizikas Algirdas Juozapavičius.

GRUODIS

Eidama 77 metus mirė dailininkė, scenografė Nadežda Gultiajeva, eidamas 74-uosius mirė architektas Eugenijus Viktoras Miliūnas, mirė ilgametis Lietuvos diplomatas, ambasadorius Zenonas Kumetaitis, eidamas 73 metus mirė dainininkas, dainų autorius, buvęs ansamblio „Nerija“ vokalistas ir gitaristas Antanas Čapas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra