Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad, nors Lietuvos gyventojai turi tam tikrų žinių apie pasirengimą krizėms, kai kuriose srityse šių žinių vis dar trūksta. Mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Visuomenės pažeidžiamumo ir atsparumo krizėms socioerdviniai veiksniai ir bendruomenių reagavimo į krizes potencialo stiprinimas“ (SERENITY), atliko Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimą, kuriuo buvo siekiama sužinoti visuomenės atsparumo situaciją ir ją lemiančius veiksnius.

Trūksta žinių

Atliekant apklausą tirta, kokių žinių Lietuvos gyventojai turi ir kokių jiems trūksta pasirengiant krizėms, klausta, kokius veiksmus jau yra atlikę.

Tyrimo rezultatai parodė, kad maždaug pusė gyventojų žino, kas turi būti išvykimo krepšyje ir kaip pasiruošti maisto ir vandens atsargų. Tačiau gerokai mažesnė dalis apklaustųjų turi žinių, kaip paruošti savo namus (35 proc.), kokie yra pilietinio pasipriešinimo būdai (26 proc.), kaip elgtis, jei būtų paskelbta mobilizacija (24 proc.) ar kur yra artimiausi evakuacijos keliai (14 proc.).

„Svarbu, kad nemaža dalis gyventojų norėtų gauti daugiau tokios informacijos, ypač apie evakuacijos kelius. Todėl šią savaitę vykstančios nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos yra ypač svarbios didinant visuomenės informuotumą ir praktinį pasirengimą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojų pasirengimas krizėms vienose srityse yra didesnis, o kitose – nepakankamas“, – sako KTU SHMMF profesorė dr. Aistė Balžekienė.

Net 59 proc. respondentų teigė turintys maisto atsargų, ši dalis didesnė tarp vyresnių nei 64 metų gyventojų (64 proc.). Tarp jaunesnių gyventojų (18–34 metų amžiaus) atsargomis apsirūpinę 49 proc. respondentų. Pusė gyventojų nurodė, kad turi vandens atsargų, tačiau miestuose tuo pasirūpinę tik 43 proc. apklaustųjų. Tikėtina, kad apsirūpinimo maisto ir vandens atsargomis įpročius suformavo COVID-19 pandemija.

Svarbu pasirūpinti

Prof. dr. A. Balžekienė pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams reikėtų skirti daugiau dėmesio energijos šaltinių prieinamumui tiems atvejams, jei dingų elektra ar internetas. Svarbios prieinamumo priemonės, kurias reikia turėti krizių atveju yra radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis ir įkraunami išoriniai energijos šaltiniai. Tyrimo rezultatai rodo, kad Vilniaus miesto gyventojai dažniau turi radijo imtuvus (52 proc.) nei kitų miestų gyventojai (34 proc.), o įkraunamus išorinius elektros šaltinius dažniau turi jaunesni (18–34 metų – 36 proc.) nei vyresni (55 metų ir vyresni – 22 proc.) gyventojai.

Tokios priemonės gali būti labai svarbios nenumatytų ekstremalių situacijų atveju. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 28 d. Ispanijoje ir Portugalijoje įvyko didžiulis elektros energijos tiekimo sutrikimas – milijonai gyventojų liko be elektros kelias valandas. Daugelyje namų neveikė jokie elektronikos prietaisai: šildymo sistemos, internetas, telefonai. Jų veikimas nutrūko dėl bendros energetinės krizės. Tuomet radijo stotys, daugeliu atvejų veikusios su autonomiškais generatoriais, tapo vienintele gyventojams prieinama informacijos ir ryšio priemone.

Gyventojai taip pat naudojosi automobiliuose įrengtais radijo imtuvais, todėl kitas svarbus pasirengimo krizėms veiksmas – visuomet laikyti automobilio baką pilną degalų, taip būnant pasiruošus įvairiems atvejams. Kaip paruošti savo namus ar ką susidėti į išvykimo krepšį, galima sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje https://lt72.lt/.

Grandininė reakcija

Mokslininkai pastarųjų metų krizes ėmė vadinti kaskaduojančiomis, ar, kitaip tariant, grandininės reakcijos krizėmis, kai viena ekstremali situacija ar krizė gali sukelti kitą net ir nutolusiose vietovėse. Pavyzdžiui, 2025 m. rugpjūtį dėl labai smarkaus lietaus šešiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta ekstremalioji padėtis.

Stiprus lietus padarė didelę žalą žemės ūkiui, buvo sunaikinta dalis pasėlių, o tai lėmė mažesnes pajamas ir didesnes socialines ir ekonomines rizikas. Buvo apgadinti tiltai, keliai ir paveldosaugos objektai. Keli tiltai buvo pavojingai išplauti, sukeldami tiesioginę grėsmę per juos važiuojantiems ar einantiems gyventojams.

„Kaskaduojančios krizės veikia infrastruktūrą, ekonomiką, gyventojus ir visuomenės atsparumą plačiąja prasme. Todėl gyventojų pasirengimas krizėms turėtų būti ne tik teorinis, bet ir praktiškai pritaikomas – svarbu ne vien žinoti, ką daryti, bet ir būti pasiruošus tai daryti realiose ir labai skirtingose situacijose. Kuo labiau pasirengsime šiandien, tuo saugesni būsime rytoj“, – teigia prof. dr. A. Balžekienė.