Dienos rūpestis

Ar pensija yra pajamos?

Klaipėdietis antros grupės invalidas Artūras Matelis, kuriam dėl širdies ligos invalidumo grupė suteikta visam gyvenimui, teiraujasi, kodėl jis negali gauti iš banko trumpalaikio kredito EGO kortelėje, jei jo invalidumo pensija yra 451 Lt, o bendrovėje, kurioje dirba, jo atlyginimas yra 413 Lt „į rankas“.

„Suma - daugiau nei 860 litų - yra pervedama į „Hansabanką“. Tačiau banke man paaiškino, kad pensija nėra pajamos. Įdomu, kodėl, perkant ką nors lizingo būdu, pensija yra traktuojama kaip pajamos?“ - teiraujasi gyventojas.

„Hansabanko“ Klaipėdos regiono skyriaus mažmeninės bankininkystės grupės vadovė Sonata Kazlauskaitė paaiškino, kad banke yra patvirtintos EGO produktų išdavimo taisyklės. Pagal jas EGO kortelė yra išduodama asmeniui nuo 21 iki 60 metų. Be to, grynosios kliento pajamos turi būti ne mažesnės kaip 700 litų per mėnesį. „Klientui negalėjome duoti EGO kortelės, nes jo pajamos iš darbo užmokesčio sudaro tik 413 Lt. Noriu pabrėžti, kad čia kalbame tik apie bankinius kreditavimo produktus. Perkant lizingu, yra visiškai atskiros taisyklės. Pagal banke galiojančią tvarką pajamomis laikomos tik pajamos, gautos iš darbo užmokesčio. Bet kurios rūšies pensijų netraktuojame kaip pajamų. Pajamomis pripažįstame vienintelę Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo pensiją. Ši tvarka galioja visiems kreditavimo produktams, ne tik EGO kortelei“, - sakė vadovė. Ji pridūrė, kad bankas, teikdamas kreditines korteles bei paskolas, įvertina kiekvieno kliento riziką, finansines galimybes, gaunamų pajamų struktūrą, papildomas garantijas. Įvertinant kliento finansines galimybes numatyta, kad pagrindinės ir pakankamos įsipareigojimams padengti pajamos turi būti darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios pajamos. Invalidumo pensijos, pašalpos, kitos socialinės išmokos banko laikomos papildomomis pajamomis. „Jūsų minimo kliento atveju invalidumo pensija sudaro pagrindinę gaunamų pajamų dalį, o tai žymiai didina banko riziką. Bankas griežtai laikosi kreditavimo principų, pagrįstų realiu kliento finansiniu galimybių įvertinimu, ir siekia, jog banko paskola netaptų sunkiai pakeliama finansine našta klientui“, - paaiškino S.Kazlauskaitė.