Artėja politinio nerimo ruduo Pereiti į pagrindinį turinį

Artėja politinio nerimo ruduo

2005-07-30 00:00

Spėjama, kad po kelių savaičių vėl pradėjus dirbti Seimui gali keistis kai kurių parlamentinių frakcijų sudėtys

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Spėjama, kad po kelių savaičių vėl pradėjus dirbti Seimui gali keistis kai kurių parlamentinių frakcijų sudėtys

Pirmojo politinio sezono metu dabartinės kadencijos Seime didesnių pokyčių neįvyko. Dauguma parlamentarų šiuo metu tebėra tose pačiose frakcijose, kurioms priklausė ir kadencijos pradžioje pernai vėlyvą rudenį. Tačiau netrukus prasidėjus naujam politiniam sezonui vaizdas Seime gali pradėti keistis. Prognozuojama, kad daugiausiai pokyčių gali būti opozicinėje Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje bei valdančiojoje Darbo partijos frakcijoje.

Supyko negavęs posto

Dabartinis Seimas pradėjo dirbti pernai lapkričio 15 dieną. Parlamento Pirmininku išrinktas socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas neturi teisės būti frakcijos nariu. Mišriai Seimo narių grupei, kuriai priklauso frakcijos nariais netapę parlamentarai, pačioje kadencijos aušroje priklausė vienintelis Petras Gražulis.

Likusieji 139 Seimo nariai susiskirstė į septynias frakcijas - Darbo partijos, Tėvynės sąjungos, Socialdemokratų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, Liberalų demokratų partijos bei Naujosios sąjungos (socialliberalų).

Didžiausiai Seime Darbo partijos frakcijai iš pradžių priklausė net 41 narys. Į šią frakciją atėjo rinkimuose savarankiškai dalyvavusi Dangutė Mikutienė bei pagal Rolando Pakso koalicijos sąrašą išrinktas Henrikas Žukauskas. Tačiau pastarasis netrukus išėjo į Mišrią Seimo narių grupę, taip protestuodamas prieš Darbo partijos sprendimą neskirti jo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku.

Kėdainiuose vyks nauji rinkimai

Kadencijos pradžioje Darbo partijos frakcijoje pasikeitė keli nariai. Žilvinas Padaiga, Vladimiras Prudnikovas ir Gintautas Bužinskas atsisakė Seimo nario mandatų, nes tapo ministrais, Aidas Gedvilas buvo paskirtas susisiekimo viceministru, todėl irgi atsisakė parlamentaro vietos. Vietoje jų į Seimą atėjo kiti “darbiečiai” pagal šios partijos kandidatų sąrašą.

Tiesa, A.Gedvilas neilgai buvo viceministru. Šią vasarą jis neteko darbo, nes naujasis susisiekimo ministras socialdemokratas Petras Čėsna pareiškė pageidavimą, kad Darbo partija deleguotų kitą savo atstovą į ministeriją. “Darbiečiai” su tuo nesutinka ir žada kelti šį klausimą valdančiosios daugumos politinėje taryboje.

Neaišku, ar ateinantį rudenį Seimo nario mandato atsisakys neseniai naujuoju ūkio ministru paskirtas Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys. Jis tvirtino neskubėsiąs to daryti, lauksiąs “darbiečių” tarybos sprendimo, ar jam, kaip ministrui, būtina atsisakyti Seimo nario mandato.

Darbo partijos frakcijoje šią vasarą liko 39 nariai, nes Seimo nario mandato atsisakė viešuosius ir privačius interesus supainiojęs partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Kėdainių apygardoje, kur jis buvo išrinktas į Seimą, lapkritį bus surengti naujo parlamentaro rinkimai.

Apgynė paslydusius parlamentarus

Tėvynės sąjungos frakcija per politinį sezoną nepakito. 25 į Seimą išrinktų konservatorių gretas dar pačioje kadencijos pradžioje papildė savarankiškai Kaune kandidatavusi Vida Marija Čigriejienė.

Socialdemokratų frakciją sudarė 20 į Seimą išrinktų šios partijos kandidatų, taip pat savarankiškai kandidatūrą išsikėlęs Julius Sabatauskas. Šios frakcijos gretas šį birželį baigiantis Seimo pavasario sesijai papildė liberaldemokratas Albertas Sereika. Jis tvirtina galėsiąs pas socialdemokratus “geriau save realizuoti”.

Liberalcentristų į Seimą buvo išrinkta 18, tačiau šią frakciją papildė savarankiškai mandato siekęs Andrius Endzinas.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos frakciją pavasarį paliko ir į Mišrią Seimo narių grupę perėjo Rimantas Smetona. Jam pasirodė nepriimtinas “eiliniams valdančiosios koalicijos nariams skirtas vaidmuo tik aklai pritarti politinėje taryboje priimtiems sprendimams ir klusniai spausti balsavimo mygtukus”.

Liberaldemokratai per politinį sezoną prarado A.Sereiką, o socialliberalų frakcijos sudėtis nepakito.

Vienu metu būta abejonių, ar su Seimo nario statusu nesuderinamo darbo neatsisakiusių “valstiečio” Jono Ramono ir liberaldemokratės Aldonos Balsienės nelaukia pašalinimas iš parlamento. Tačiau Seimo dauguma nusprendė neatiminėti mandatų iš šių parlamentarų, todėl jie liko savo frakcijų nariais.

Siūlo neskubėti prognozuoti

Rudenį prasidedančio naujo politinio sezono metu galima tikėtis kai kurių pokyčių. Bene daugiausiai kalbama apie galimus pasikeitimus liberalcentristų ir “darbiečių” gretose.

Nesutarimų kamuojamos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai Seime turės spręsti dilemą - ar išvaryti iš frakcijos Kęstutį Glavecką, kuris liepos pradžioje buvo pašalintas iš sąjungos. Pats K.Glaveckas atsisako komentuoti galimybes likti Liberalcentristų frakcijoje tvirtindamas, kad “viską parodys ruduo”.

Politologai spėja, kad liberalcentristai Seime rudenį gali skilti. Dalis frakcijos narių, nepritariančių prieštaringai vertinamo LiCS lyderio, Vilniaus mero Artūro Zuoko veiklai, gali pasitraukti ir pabandyti suformuoti savo frakciją. Tokių liberalcentristų gali būti 7-9, tarp jų - K.Glaveckas, Eligijus Masiulis, Vytautas Čepas, Gintaras Steponavičius, Petras Auštrevičius.

E.Masiulis “Kauno dienai” tvirtino, kad “neverta skubėti su išvadomis ir prognozėmis”. Pasak jo, rudenį, prasidėjus eilinei Seimo sesijai, pagal frakcijos reglamentą numatoma rinkti naują jos vadovybę: “Tie rinkimai parodys jėgų santykį frakcijoje. Be to, viskas priklausys ir nuo partijos lyderio elgesio. Jeigu ir toliau bus laužiamos rankos kitaminčiams, akivaizdu, kad išlaikyti frakcijos ir partijos vienybę bus sudėtinga”.

Apkaltino papirkinėjimu

Po to, kai iš ūkio ministro pareigų pasitraukė ir Seimo nario mandato atsisakė V.Uspaskichas bei pašlijo Darbo partijos santykiai su likusiais trimis valdančiosios koalicijos partneriais, vis garsiau kalbama apie tai, kad “darbiečių” frakcijos gali laukti sunkios dienos. Kai kurie Darbo partijos frakcijos nariai rudenį gali pradėti galvoti apie perėjimą į kitas frakcijas. Manoma, kad tokių frakcijos narių gali būti apie 6-10.

Socialdemokratai jau pradėjo atvirą Darbo partijos atstovų “medžioklę”, kviesdami juos į savo gretas. Apie tai prieš kurį laiką pareiškė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Supykęs V.Uspaskichas viename interviu pareiškė turįs žinių, kad “socialdemokratai yra numatę tam tikrą pinigų sumą, kuri turėtų būti skirta kai kuriems Darbo partijos frakcijos nariams perpirkti”. Jis tokį elgesį pavadino nesolidžiu, tvirtindamas, kad aptars šią problemą su iš atostogų pirmadienį grįžtančiu socialdemokratų lyderiu, Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku.

Liberaldemokratai sunerimo dėl tokių pareiškimų ir kreipėsi į specialiąsias tarnybas, kad jos įvertintų, ar Seimo nariai nėra paperkami.

Tuo tarpu socialdemokratai pasipiktino V.Uspaskicho pareiškimu. Kaip vakar Eltai sakė J.Olekas, “darbiečių” lyderio mestas kaltinimas tėra “skaidraus vandens drumstimas siekiant pačiam išlipti sausam iš balos”.

J.Oleko teigimu, pradėjus švaistytis tokiais kaltinimais specialiosios tarnybos galėtų nustatyti, kas vyksta iš tiesų. Tačiau rimtas institucijas apkrauti “vieno piliečio svaičiojimų” tyrimu esą nėra prasmės. “Nuo mūsų tai nubėgs kaip nuo žąsies vanduo. Mes ramūs - jokių pirkimų nėra”, - tvirtino socialdemokratas.

Daugiau naujienų