Neįtikėtina istorija neseniai nutikusi Klaipėdoje, kai mirusia paskelbta ir palaidota moteris po mėnesio buvo nutverta vagiliaujanti, nėra vienintelis atvejis Lietuvoje.
27 metų klaipėdietė Natalija Pavlova dar lapkritį policijos buvo paskelbta dingusia be žinios. To paprašė jos tėvai.
Gruodžio viduryje laukuose netoli Dovilų buvo rastas jaunos moters lavonas. Pusnuogė moteris gulėjo laukuose ant melioracijos griovio krašto už kilometro nuo kelio. Smurto žymių ant kūno neaptikta. Oficialiai teigta, kad ji mirė nuo sušalimo.
Mirusioji, kaip ir ieškomoji N.Pavlova, turėjo kelias tatuiruotes, o ant rankos – randų po bandymo nusižudyti. Nuvykę į morgą N.Pavlovos tėvai pareiškė, kad velionė yra jų dukra. Netrukus jie palaidojo mirusiąją kaip savo dukrą.
Tačiau sausio viduryje tikroji N.Pavlova įkliuvo parduotuvėje vagiliaujanti. Vagilės susitikimas su jos gedinčiais tėvais buvo jaudinantis, o Klaipėdos rajono policijos pareigūnams kilo naujas galvos skausmas. Jiems dabar reikia nustatyti, kas palaidota N.Pavlovos kape.
Vaikas mamos neišsigando
N.Pavlovos atvejis nėra vienintelis. Gyva legenda tapo prieš kelis dešimtmečius Vilniuje nutikusi istorija. Vieną dieną iš namų išėjo ir negrįžo jauna moteris. Tuometė milicija paskelbė jos paiešką, o netrukus buvo rasta negyva moteris, kurią artimieji atpažino kaip dingusiąją. Ji buvo apraudota ir palaidota.
Iš tiesų moteris laiką leido su meilužiu ir nieko nežinojo apie tai, kad artimieji jos ieškojo ir net palaidojo.
Tačiau po laidotuvių praėjus maždaug savaitei, kai meilužis paliko „velionę“, jai teko grįžti namo. Pamatę ją įeinančią į kambarį, namiškiai sustingo iš siaubo. Tik vos kelerių metų pražuvėlės sūnelis nesutriko ir šaukdamas: „Mama! Mama!“ puolė prie jos.
Sutuoktinis sugriebė vaiką ir suriko: „Neliesk vaiko!“
Vis dėlto šeima išsiaiškino, kas atsitiko ir susitaikė, o nuo moters kapo netrukus dingo lenta su vardu ir pavarde.
Velionius perrengė kapinėse
Kur kas dažniau nei gyvieji paskelbiami mirusiais, velioniai supainiojami morge. Keletą metų Vilniaus teismo medicinos ekspertizių centro morge sanitaru dirbęs Romualdas, nenorėjęs sakyti pavardės, pasakojo prieš kelis dešimtmečius atsitikusį tragikomišką atvejį.
Laidoti tąkart buvo paruošti du mirę vyrai. Vieno jų giminaičiai atvažiavo anksčiau ir išsivežė velionį.
Po kiek laiko atvyko kito mirusiojo artimieji. Jie iškart suprato, kad karste ne jų giminaitis. Bet kai morgo darbuotojai ir sutrikę mirusiojo artimieji išsiaiškino, kaip supainioti kūnai ir kur ieškoti jau išgabento velionio, buvo praėjęs geras pusdienis.
Apsirikimą pastebėjusi šeima nuskubėjo į nuošalų kaimą, kur vyko laidotuvės ir paskutinę akimirką spėjo sustabdyti ceremoniją. Ten pat kapinėse dvi gedinčios šeimos ne tik pasikeitė velioniais, bet ir turėjo juos perrengti.
Mat brangias įkapes savo artimajam į paskutinę kelionę nupirkę žmonės nesutiko jų atiduoti svetimam mirusiajam.
Kūnus žymi etiketėmis
Teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus tikino, kad mirusieji supainiojami ne taip jau retai, kaip galėtų atrodyti. Pasak mediko, tokių atvejų kasmet pasitaiko po kelis.
Gydytojas įsiminė pernykštį atvejį, kai mirusį vyrą atpažino dešimt metų jo nemačiusi sesuo. Moteris jau buvo gavusi laidojimui pašalpą ir nupirkusi įkapes, bet pareigūnams pavyko įrodyti, kad tai ne jos brolis. Ir iš tiesų tikrasis brolis netrukus atsirado.
Kad morge velioniai nebūtų supainioti, jau keletą metų jiems ant riešų užsegamos etiketės, kur surašoma visa informacija apie juos. Ši etiketė nuimama prieš pat atiduodant velionį artimiesiems.
Anksčiau morgo sanitarai mirusiesiems ant kojos piršto užrišdavo kortelę su šia informacija. Būta atvejų, kai mirusieji žymėti net flomasteriais.
„Girti mirusiuosius atveždavo, girti priimdavo. Nenuostabu, kad būta įvairių kuriozų. Beje, ir naujagimius medikai supainioja, tik tokie faktai dažniausiai nuslepiami“, – sakė D.Vitkus.
Be to, daugiau nei 30 metų teismo medicinos ekspertu dirbantis D.Vitkus tikina, kad savo artimojo ilgą laiką nemačiusiems artimiesiems ypač sunku atpažinti velionį. Juolab sudėtinga pažinti asocialiais tapusius asmenis.
„Artimieji neatpažįsta mirusių giminaičių ir dėl to, nes mirtis žmones pakeičia. Svarbu, po kiek laiko nuo mirties rastas kūnas. Jeigu jis ilgoką laiką buvo šilumoje, o ypač vandenyje, įžvelgti individualių mirusiojo bruožų beveik neįmanoma“, – sakė jis.
Naujausi komentarai