„Šio ryto įvykis labai aiškiai patvirtino, kad kariuomenei reikia daugiau priemonių. Net ir labai intensyviai bendradarbiaudami su vidaus reikalų sistemomis, tikrai turime turėti efektyvesnes priemones“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė D. Šakalienė.

„Imsimės papildomų veiksmų, kad galėtume užtikrinti efektyvesnį pasienio stebėjimą bendradarbiaudami su VRM, tam pasitelksime papildomas kariuomenės pajėgas“, – akcentavo ji.

Objektas dar nerastas

Visgi, reaguodama į informaciją apie pirmadienį į Lietuvą įskridusį droną, ministrė sako kol kas negalinti atsakyti, ar tai buvo tik vienas objektas.

„Dėl objektų kiekio galutinį vertinimą galėsime pasakyti vėliau“, – dėstė D. Šakalienė.

Pasak jos, šis objektas kol kas nėra aptiktas ir identifikuotas.

„Karo policija, mūsų specialiosios pajėgos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai dirba tose vietose, kur galimai tam tikri objektai yra nukritę arba nėra nukritę – oficialią informaciją galėsime pateikti, kai turėsime oficialų patvirtinimą“, – kalbėjo ministrė.

„Norime užtikrinti saugumą, nes kartais žmonės dėl savo smalsumo mėgsta į kokią nors teritoriją nukeliauti ir gali sukelti sau pavojų“, – atsakė ji, paklausta, keliose vietose vykdoma paieška.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

„Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus“, – nurodo centras.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos gaėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Jautri informacija

Po pirmadienio incidento kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad prie sienos bus dislokuoti papildomi oro gynybos pajėgumai.

„Šiai dienai yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos, nes jau matome, kad yra tam tikri tendencingi dalykai, daugmaž žinome kryptis, žinome, kur galimai yra koridoriai, per kuriuos jau tas antras atvejis yra. Šioje vietoje sustiprinsime“, – pirmadienį žurnalistams komentavo R. Vaikšnoras.

„Po pirmo atvejo liepos pradžioje yra padarytos tam tikros išvados, kartu koordinuojant, sinchronizuojant su mūsų VRM (Vidaus reikalų ministerijos – ELTA) kolegomis“, – pabrėžė jis.

Vadas taip pat teigė negalintis patvirtinti, kokio tipo objektas skraidė Lietuvos teritorijoje.

Tai, ką mes šiandien kalbame su ministre, žinome, kad ir kita pusė klausosi. Tai yra jautri informacija.

Anot R. Vaikšnoro, apie objektą buvo sužinota anksti ryte, tačiau neatskleidė, kaip suveikė visas reagavimo procesas.

„Bus atliekamas tyrimas, bus išsiaiškinta, kur ir kada. Aš žinau laikus, aš žinau, kada buvo pastebėta dar Baltarusijos teritorijoje, tačiau yra ir operacinis saugumas. Tai, ką mes šiandien kalbame su ministre, žinome, kad ir kita pusė klausosi. Tai yra jautri informacija“, – pabrėžė jis.

Galima nustatyti tik vizualiu būdu

Pasak R. Vaikšnoro, turimos oro stebėjimo priemonės fiksuoja skraidančius objektus, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad jų bruožus nustatyti galima tik vizualiu būdu. Todėl, leido suprasti kariuomenės vadas, numušinėti objektus būtų per rizikinga.

„Žinoma, yra taikos metas, tai šaudyti į kairę, į dešinę… Patys suprantate, gali prieiti iki fatališkų, katastrofinių padarinių“, – akcentavo vadas.

„Šitoje vietoje mums reikia irgi apsispręsti, ko mes norime, kokias rizikas, kaip visuomenė mes prisiimame“, – pridūrė jis.