– Pokalbį pradėkime nuo statistikos. Ar ji bent kiek keičiasi, kalbant apie nelaimes, kurios ypač mažamečiams nutinka, kai jie, vedini smalsumo, netikėtai iškrenta pro atvirą langą ar balkoną?

– Paprastai matome pagal atvejus, kad kiekvienais metais tokių nutikimų būna iki dešimties per metus.

– Ar tokios nelaimės dažniau nutinka pavasarį, vasarą, ar jos gali įvykti bet kuriuo metų laiku?

– Labai teisingai suformulavote klausimą. Kai tik pradeda šilti oras – ankstyvą pavasarį, vasarą – kai norime įsileisti į namus gryno oro ir atveriame langus, būtent tokiu metu ir nutinka šios nelaimės.

– Apie kokio amžiaus vaikus mes kalbame? Kas dažniausiai tampa tokių nelaimių aukomis?

– Paprastai tai patys mažiausi vaikai, kurie jau pradeda savarankiškai judėti, vaikščioti, geba prisistumti kokį nors baldą. Tai dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai. Nors praktikoje pasitaiko visokių atvejų, bet didžioji dauguma – būtent ikimokyklinio amžiaus vaikai.

– Pakalbėkime plačiau apie praktines situacijas. Kaip dažniausiai tokios nelaimės nutinka?

– Dažnai žmonės neįvertina rizikos tol, kol nelaimė neatsitinka, arba tiesiog nėra girdėję apie tokius atvejus. Pavyzdžiui, paliekamas pravertas langas ar balkono durys. Tai gali kelti didelę grėsmę. Kartais užtenka kelioms minutėms nueiti į kitą kambarį ar virtuvę kažko pasiimti, o mažylis tuo metu nuropoja ar nueina pažiūrėti kažko įdomaus – gal kačiuko, šuniuko, pravažiuojančių mašinų. Ir tokiu būdu įvyksta nelaimės, vaikas persisveria per langą. Kas labai svarbu – nelaimės gali nutikti ne tik pro pravertus langus. Šeimos dažnai galvoja, kad jei langai apsaugoti tinkleliais, tai pakankama priemonė. Tačiau net tinkleliai, kurie net yra ne šiaip medžiaga, gali neišlaikyti vaiko svorio, tad nelaimės gali įvykti ir tokiu atveju.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ką tokiu atveju daryti? Kyla natūralus klausimas – jei tinklai neapsaugo, jei užtenka tik išeiti užsikaisti arbatos ir jau galima pražiopsoti nelaimę, ką tada daryti? Kokių dar yra sprendimų?

– Vienas dalykas – labai svarbu nepaleisti mažylių iš akių. Kita svarbi priemonė – langų ribotuvai, kurie apsunkina galimybę atsidaryti langą, ypač mažiems vaikams. Kalbant apie vyresnius vaikus, su jais jau galima pradėti sąmoningai kalbėtis apie saugumą. Pavyzdžiui, aiškinti, kad lipti ant palangių yra nesaugu, nes galima nukristi ir susižaloti. Nebūtina gąsdinti detalėmis, kaip ir kur galima nukristi, bet svarbu formuoti supratimą apie pavojus. Reikėtų sakyti: „Jei kažko nori pasiekti, pasakyk man – aš tau padėsiu“, arba „Jei nori pasižiūrėti pro langą, pasakyk – aš tave pakelsiu.“ Svarbu jau nuo mažų dienų, atsižvelgiant į vaiko raidą, kalbėtis apie saugų elgesį. Svarbu apgalvoti ir pačių namų išdėstymą. Pavyzdžiui, ar prie langų yra galimybė prisistumti kėdę? Dažnai taip ir būna. Net miegamajame, kai tėvai miega, jie gali manyti, kad vaikas saugus, bet jeigu jis moka išlipti iš lovytės, ypač jei turi raidos sutrikimų, jis gali prisistumti kėdę, vaikštynę ar kokį kitą baldą ir pasiekti langą. Ypač jei vaikai yra labai smalsūs, judrūs arba turi tam tikrų raidos sutrikimų, jie dažnai mėgsta lipti, šokinėti, siekti aukštesnių vietų. Kartais net nebūtinai su tikslu žiūrėti pro langą – jie tiesiog gali netyčia užlipti ir patekti į pavojingą situaciją. Net ir pirmas aukštas yra lygiai taip pat pavojingas kaip ir antras, trečias ar dar aukštesnis.

„Jei nori pasižiūrėti pro langą, pasakyk – aš tave pakelsiu.“

– Dar truputį grįžkime prie skaičių. Dešimt iškritimų – ar tai didelis skaičius? Aišku, kiekviena gyvybė yra beprotiškai svarbi, bet ar galima sakyti, kad tai augantis skaičius?

– Ne, tendencijos, kad skaičius augtų, nėra. Tačiau šių skaudžių nelaimių galima išvengti. Todėl ir labai svarbu apie tai kalbėti. Kaip kalbant apie saugumą vandenyje, taip ir apie saugumą namuose. Tokios nelaimės vaikams ir jų tėvams būna nepaprastai skaudžios – netekti vaiko ar matyti jį sunkiai susižalojusį yra labai didelis skausmas.

– Pokalbio pabaigai dar norėtųsi aptarti saugumą bendrai. Ką svarbu žinoti apie vaikų saugumą namuose? Juk namuose lieka ne tik mažamečiai, bet ir vyresni, mokyklinio amžiaus vaikai. Ką svarbu priminti vaikams, kalbant apie saugumą?

– Labai svarbu, visų pirma, kad mažamečiai vaikai niekada neliktų vieni be priežiūros. Jei kalbame apie vaikus, kurie jau geba pasirūpinti savimi, su jais būtina aptarti galimas situacijas, kas gali nutikti ir kaip elgtis. Netgi rekomenduojama susirašyti taisykles: „Šiuo atveju man skambini“, „Jei nutiktų kažkas, skambini mamai, tėčiui arba 112.“ Svarbu įrašyti reikalingus numerius į telefoną ir paaiškinti, kada ir kaip jais naudotis. Taip pat būtina aptarti, kada vaikas turi likti namuose ir laukti pagalbos, o kada – jei būtų pavojus – reikia išeiti iš namų ir kviestis pagalbą pas kaimynus.