Paskyrimai bus įforminti lapkričio 28 dieną kardinolų susirinkime konsistorijoje, sekmadienį per tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą paskelbė pontifikas.

Į sąrašą įtraukiamas Vašingtono arkivyskupas Wiltonas Gregory'is, Ruandos sostinės Kigalio arkivyskupas Antoine'as Kambanda ir Filipinų provincijos Kapizo arkivyskupas Jose Fuerte Advincula.

Sąraše taip pat yra keli italai, įskaitant Vatikano šventųjų reikalų departamento vadovą vyskupą Marcello Semeraro ir Asyžiaus pranciškonų vienuolyno vadovą Fra Mauro Gambetti.

Tai I. Khanas pareiškė reaguodamas į E. Macrono praėjusią savaitę padarytus pareiškimus dėl prancūzų mokytojo nužudymo nupjaunant galvą netoli Paryžiaus dėl to, kad jis per saviraiškos laisvės pamoką rodė mokiniams pranašo Mahometo karikatūrų. E. Macronas pareiškė, kad mokytojas „buvo nužudytas, nes islamistai nori mūsų ateities“.

I. Khanas parašė seriją tviterio žinučių, kuriose pareiškė, kad tokie pareiškimai skaldo.

„Tai yra metas, kad prezidentas E. Macronas galėjo užgydyti žaizdas ir nesuteikti erdvės ekstremistais, o ne dar labiau paskatinti poliarizaciją ir marginalizavimą, kurie neišvengiamai veda prie radikalizavimo, – parašė Pakistano premjeras. – Tenka apgailestauti, kad jis pasirinko skatinti islamofobiją puldamas islamą, o ne teroristus, kurie vykdo smurtą, ar tai būtų musulmonai, baltųjų viršenybės ar nacių ideologijos šalininkai.“

E. Macronas anksčiau šį mėnesį sukėlė skandalą pareiškęs, kad „islamas yra visame pasaulyje krizę išgyvenanti religija“.

Prancūzas mokytojas naujausiu internetinės neapykantos kampanijos taikiniu tapo dėl jo pasirinktos mokomosios medžiagos – tų pačių atvaizdų, kurie paskatino krutiną islamistų išpuolį prieš satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“, kuris pirmasis paskelbė tas pranašo Mahometo karikatūras.

Islamas draudžia Mahometo karikatūras. Šventvagystė yra labai jautrus klausimas itin konservatyviame Pakistane, kur už islamo ar jam svarbių asmenybių įžeidimą gresia mirties bausmė.

„Puldamas islamą akivaizdžiai neturėdamas jokio supratimo apie jį, prezidentas E. Macronas užsipuolė ir įžeidė milijonus musulmonų Europoje ir visame pasaulyje“, – pareiškė I. Khanas.

Kelios musulmoniškos šalys jau paragino boikotuoti prancūziškas prekes. Jos jau yra boikotuojamos Kuveite ir Katare.

Spalio 16 dieną Paryžiaus priemiestyje Konflan Sent Honorine jaunas čečėnas Abdullakh Anzorovas (Abdula Anzorovas) nupjovė galvą istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo mokytojui Samueliui Paty (Samiueliui Pati).

Kelios dienos iki nužudymo S. Paty savo mokiniams kaip saviraiškos laisvės pavyzdį rodė pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančias karikatūras. Tai išprovokavo pasipiktinimo bangą tarp vietos islamistų.

Mokytoją nužudęs 18-metis čečėnų kilmės imigrantas iš Rusijos Abdullakh Anzorovas (Abdula Anzorovas) netrukus po išpuolio buvo nušautas policijos.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė spaudos konferencijoje sekmadienį informavo, kad iki 15 valandos, su balsavusiais užsienyje, savo valią išreiškė 19,75 proc. rinkėjų.

Pasak jos, rinkėjų aktyvumas yra mažesnis tiek lyginant su rinkimais prieš ketverius metus, tiek ir su pirmuoju šių metų rinkimų turu.

„Spalio 11-ąją pirmajame rinkimų ture dalyvavo gerokai daugiau rinkėjų – 23,34 proc., o dabar su balsavusiais užsienyje turime 19,75 procento, arba per 4 proc. mažiau, nei pirmajame ture. 2016-aisiais antrajame rinkimų ture 15 valandos duomenimis buvo balsavę 21,14 proc. rinkėjų“, – teigė VRK vadovė.

Pridėjus iš anksto atiduotus balsus, aktyvumas siekia 30,76 procento.

Anot jos, aktyviausiai balsuojama Danės apygardos Jūreivių apylinkėje, kur savo valią išreiškė per 90 proc.,  Molėtų-Širvintų Kiauklių apylinkėje – beveik 45 proc. rinkėjų. Pasyviausiai balsuojama Žiemgalos vakarinės apygardos Maželių (5,41 proc.) ir Jurgaičių (5,4 proc.) apylinkėse, Nalšios pietinėje Karkažiškės apylinkėje ( 6 proc.). 

Yra ir įdomesnių atvejų: kad prie rinkimų apylinkės vykdomas remontas ir galimai rinkėjams trukdoma patekti į balsavimo patalpą.

Pasak L. Matjošaitytės, VRK gavo apie 30 pranešimų dėl galimų pažeidimų rinkimuose, daugiausia – dėl rinkimų agitacijos socialiniuose tinkluose, taip pat dėl agitacijos laikraščių elektroninėse versijose, keletas pranešimų gauta dėl lauko reklamos.

Taip pat pranešta, kad rinkimų komisijų nariai vyko ne pagal grafiką, kad jie nedėvi arba netinkamai dėvi asmens apsaugos priemones, sulaukta pranešimų, kad trukdoma stebėtojams.

„Yra ir įdomesnių atvejų: kad prie rinkimų apylinkės vykdomas remontas ir galimai rinkėjams trukdoma patekti į balsavimo patalpą. Išsiaiškinome, kad rinkėjams nėra trukdoma“, – sakė ji.

VRK telefonu 1855 iki 15 val. gauta beveik pusė tūkstančio skambučių dėl informacijos apie rinkimus, kontaktinės informacijos, taip pat – skundų dėl rinkimų komisijų darbo.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 valandą, balsavimas baigsis 20 valandą.  Saugantis koronaviruso, visi rinkėjai turi dėvėti kaukes, laikytis atstumų, o rinkimų komisijos reguliariai dezinfekuoja patalpas.

Nuo šeštadienio iki rinkimų pabaigos šalyje draudžiama agitacija.

Per antrąjį Seimo rinkimų turą renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Incidentas Smiltelės apylinkėje

Sekmadienį apie 11.30 val. į Reikjaviko gatvėje esančią Smiltelės rinkimų apylinkę atėjo rusakalbis klaipėdietis.

Maždaug 35-erių vyras, kaip vėliau paaiškėjo, buvo blaivus. Jis gana agresyviai pareikalavo komisijos narių, kad būtų išbrauktas iš rinkėjų sąrašų.

Liudininkų teigimu, klaipėdietis buvo nusiteikęs nebalsuoti, todėl, jo įsitikinimu, kad nebūtų suklastotas balsas, vyras reikalavo jį išbraukti iš rinkėjų sąrašų.

Komisijos nariai paaiškino, kad tai padaryti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija, tada klaipėdietis ėmė plūstis pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai.

Rinkimų apylinkėje dirbantiems komisijos nariams teko kviesti policiją.

Tačiau įsisiautėjęs rinkėjas nenurimo net iškvietus pareigūnus ir su jais susistumdė. Tad uždėjus antrankius, jis buvo išvežtas į komisariatą.

„Tai pirmas toks incidentas per visą mūsų darbo istoriją. Po viso šito komisijos nariai labai įbauginti, išsigandę. Labai nemaloni istorija“, – konstatavo Pajūrio rinkimų apygardos pirmininkas Mindaugas Zumas.

Kelyje pasimaišė šernas

Na o kitose Klaipėdos apylinkėse panašių incidentų kol kas nepasitaikė. Tiek Marių, tiek Baltijos apygardose rinkimai vyksta ramiai ir sklandžiai.

Tai pirmas toks incidentas per visą mūsų darbo istoriją.

Nusiskundimų iki šiol nebuvo, tik – keli atvejai, kai čia panoro balsuoti rinkėjai iš kitų apygardų, tačiau tokių galimybių tikrąją rinkimų dieną nebėra, bet žmonės pretenzijų nereiškė.

Tiesa, sekmadienio rytą 15 minučių darbą pradėti vėlavo Danės rinkimų apygarda, kurios komisija įsikūrusi savivaldybės patalpose, Liepų gatvėje.

„Ryte atėję radome savivaldybės duris užrakintas. Apsaugos darbuotojas vėlavo, kaip vėliau paaiškėjo, pakeliui jis automobiliu numušė šerną, todėl ir susivėlino. Štai kokių dalykų pasitaiko“, – šypsojosi Danės rinkimų apygardos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Gargžduose – kandidato automobilis

Rinkimų dieną incidentų nebuvo ir Mėguvos apygardoje, kur balsavo Palangos ir Kretingos rinkėjai.

Tačiau Gargžduose paties išsikėlusio kandidato Petro Gražulio politine reklama apklijuotas automobilis sekmadienio rytą esą vis migravo po miestą.

Gargždų rinkimų apygardos pirmininkas Zigmas Bitinas patikino, kad policija gavo informaciją, kad šio kandidato reklaminė mašina palikta prie didžiojo prekybos centro.

„Pirmajame rinkimų ture abu mūsų pretendentai (taip pat ir konservatorė Rasa Petrauskienė – A.D.) buvo pagauti į bažnyčią atvažiavę ir šalia jos palikę savo automobilius su reklaminiais užrašais. Rinkimų dieną aprašinėtomis mašinomis važinėti negalima. Abu jie tada buvo pamokyti, o dabar, tikiuosi, laikysis tvarkos“, – kalbėjo Z.Bitinas.

W. Ramkalawanas – anglikonų pastorius, atstovaujantis Seišelių demokratiniam aljansui (LDS) – surinko 54,9 proc. balsų ir, įveikęs 43,5 proc. balsų pelniusį kadenciją baigiantį prezidentą Danny Faure'ą (Denį Forą), tapo penktuoju Seišelių prezidentu, paskelbė rinkimų komisija.

Pergalę pirmajame ture iškovojęs W. Ramkalawanas nedelsdamas prabilo apie jo laukiančius uždavinius.

„Svarbu rasti būdą sutaikyti mūsų žmones, kad galėtume judėti pirmyn“, – pareiškė jis, kai jo šalininkai pradėjo švęsti savo kandidato pergalę sostinės Viktorijos gatvėse.

D. Faure, rinkimuose dalyvavęs nuo valdančiosios partijos, kuri neseniai pakeitė pavadinimą į „Vieningieji Seišeliai“ ir kuri buvo valdžioje nuo 1977 metų, pripažino pralaimėjimą ir savo įpėdiniui palinkėjo „sėkmės“.

Opozicija taip pat laimėjo parlamento rinkimus, kurie vyko nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Vien W. Ramkalawano partija pelnė 25 mandatus, o tai sudaro du trečdalius vietų šalies parlamente.

Rinkimų kampanija daugiausia vyko socialiniuose tinkluose, nes mitingai dėl koronaviruso buvo uždrausti.

Seišeliuose iki šiol buvo patvirtinti tik 149 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir dauguma jų buvo įvežtiniai, tačiau pandemijai per rinkimų kampaniją buvo skirta itin daug dėmesio, nes turizmas yra ypač svarbus Seišelių ekonomikos sektorius.

Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija turi reikalauti pastatą atstatyti – atkurti restauruojant, atkuriant identiškus ir gatvės išklotinę formuojančius fasadus, teigiama KPD pranešime.

Anot paveldosaugininkų, tokie darbai, atkuriant buvusią pastato dalį, yra galimi, nes dar išlikusios autentiškos pastato medžiagos, leidžiančios objektyviai nustatyti statybos technologijas, taip pat yra atlikti apmatavimai, tyrimai, išlikę istoriniai planai.

„Tačiau galutiniai sprendimai turi būti priimami tik po atliktos ekspertizės“, – pabrėžiama pranešime.

Tokią poziciją KPD specialistai šią savaitę išdėstė per pasitarimą Kauno miesto savivaldybėje.

„Specialiajame plane nebuvo numatytas šio pastato griovimas. Pagal kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tas pastatas turi egzistuoti. Realiai jį reikia atstatyti“, – BNS sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.

Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį.

Nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį turi duoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

„Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį. Paklausimą išsiuntėme ir Kultūros paveldo departamentui, ir Kauno miesto savivaldybei“, – BNS sakė inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Anot jo, pagal įstatymus paprastai suteikiami šeši mėnesiai inspektorių nurodymui įvykdyti, taip pat šis terminas gali būti pratęstas trims mėnesiams.

„Jeigu nespėjama, tada jau keliaujama į teismą, ir šis priima sprendimą“, – aiškino E. Danilevičius.

Pastato nėra registre, bet jis saugomas

Praėjusią savaitę kilo didelis rezonansas dėl to, kad Kaune, Perkūno alėjoje, pradėta griauti žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuota 1928 metais pastatyta vila. Pirmieji pranešimai apie griovimą pasirodė praėjusį trečiadienį, bet darbai sustabdyti šeštadienį.

Pastato savininkas Artūras Dankovskis Kauno žiniasklaidai teigė, kad namas nėra įtrauktas į saugomų kultūros vertybių registrą, todėl jam griauti ir nereikėjo leidimo.

Artūras Dankovskis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Jeigu statinys yra nepaveldosauginis ir tai yra pavienis atskirai stovintis statinys, jam nereikia jokio mūsų dokumento – nei statybos leidimo, nei projekto“, – BNS sakė ir Statybų inspekcijos atstovas.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno alėjoje 11 nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė.

Anot KPD, 2012 metais savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Specialiojo plano sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai – kultūrinei kategorijai. Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu. 

„Tokios kategorijos pastatuose draudžiama naikinti išlikusius autentiškus elementus, didinti statinio tūrius, keisti autentišką architektūrinę išraišką, leidžiami tik konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbai“, – pabrėžė KPD.

Anot paveldosaugininkų, buvusi P. Rusecko vila yra vietovės vertingoji savybė – savitumą formuojantis kaunietiškojo modernizmo mokyklai atstovaujantis pastatas.

Svarsto, ką daryti

Pasak E. Danilevičiaus, statinio griovimas sustabdytas neterminuotai – kol bus duoti kiti nurodymai.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, savivaldybės teisininkai šiuo metu analizuoja turimus dokumentus ir galimybes, kokių priemonių reikėtų imtis.

Saulius Rimas/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Mes sieksime, kad pastato griovimas nebūtų tęsiamas. Antras dalykas – kad namas būtų atstatytas, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, parengus restauravimo projektą. Trečia, kad asmenys, kurie pažeidė įstatymus būtų nubausti dėl tokio savo elgesio“, – BNS sakė S. Rimas.

„Tikiuosi, kad pastato savininkas supranta, jog negaus leidimo griauti pastatą ir savanoriškai parengs projektą pastatą restauruoti ir atkurti“, – pridūrė jis.

KPD teigimu, realiai nugriauta pusė pastato, sunaikinta dalis vertingų autentiškų tarpukario detalių – durys, langai, radiatoriai.

„Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos išieškojimo spręs KPD teisininkai“, – teigiama departamento pranešime.

KPD Kauno skyriaus specialistai taip pat svarsto galimybę buvusią P. Rusecko vilą įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

„Svarstome dabar visus variantus, šitas variantas irgi yra tarp svarstomų. Kelia abejonių tai, kiek yra pastato išlikę – ar tą likusią dalį galima įtraukti į kultūros vertybių registrą, ar jis jau neatitinka kultūros paveldo objektui keliamų reikalavimų“, – BNS sakė KPD specialistas A. Liakas.

Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunaikinto kultūrinę reikšmę turinčio objekto.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, jog „eksponentinis“ infekcijos plitimas kelia grėsmę sveikatos sistemų galimybėms susidoroti su antrąja koronaviruso pandemijos banga ir tampa vis didesniu išbandymu daugeliui šalių, kurios, kaip manyta, anksčiau šiais metais buvo suvaldžiusios viruso plitimą.

Vyriausybėms dabar sunkiai sekasi subalansuoti naujus apribojimus ir poreikį gaivinti ekonomiką po griežto karantino, kurį teko įvesti po to, kai iš Kinijos Uhano miesto praėjusių metų pabaigoje išplito naujasis virusas.

Tačiau nuo socialinės izoliacijos ir ekonominių sunkumų pavargę gyventojai ėmė šiauštis prieš naujus apribojimus. Maždaug 200 kaukėtų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų demonstrantų per demonstracija dėl naujos komendanto valandos Romoje tuoj po vidurnakčio sekmadienį susirėmė su Italijos riaušių policija . Protestuotojai į pareigūnus šaudė signalines raketas ir mėtė petardas.

Per protestą buvo suimti septyni demonstrantai. Šis protestas buvo surengtas praėjus dienai po to, kai šimtai žmonių Neapolyje taip pat protestavo prieš komendanto valandą ir padeginėjo šiukšliadėžes bei mėtė daiktus į policijos pareigūnus.

Italija sunkiai atsigauna nuo didžiausios pokario recesijos, kurią sukėlė du mėnesius trukęs nacionalinis karantinas, įvestas reaguojant į vieną didžiausių Europoje koronaviruso protrūkių. Iki šiol valdžios institucijos ėmėsi priemonių siekdamos išvengti pakartotinių drastiškų karantino apribojimų.

Šią savaitę demonstracijos prieš valdžios įvedamus apribojimus vyko ir kitose Europos šalyse, įskaitant Ispaniją, Šveicariją bei Čekiją.

Europoje fiksuojamas naujas koronaviruso atvejų skaičiaus šuolis ir vyriausybės imasi priemonių pažaboti infekcijos plitimą – nuo komendanto valandos nakties metu iki papildomų apribojimų dėl socialinių susibūrimų, kad būtų išvengta naujų nacionalinių karantinų.

Visame pasaulyje nuo koronaviruso jau mirė 1,1 mln. žmonių, o daugiau nei 42 mln. žmonių juo užsikrėtė. PSO perspėja, kad padėtis šiaurės pusrutulyje yra pasiekusi kritinį momentą.

Naujų COVID-19 atvejų skaičiui pasiekus rekordą, Italija griežtina apribojimus

Naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui Italijoje pasiekus naują rekordą, šalies ministras pirmininkas Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) sekmadienį sugriežtino visoje šalyje nustatytus apribojimus, nepaisydamas regionų valdžios prieštaravimų ir gatvėse rengiamų protestų prieš komendanto valandą.

Pagal naująsias taisykles, kurios įsigalios pirmadienį ir galios iki lapkričio 24 dienos, bus uždaryti kino teatrai, teatrai, sporto salės ir plaukimo baseinai. Restoranai ir barai bus uždaromi 6 val. vakaro, pranešė ministro pirmininko biuras.

Italijoje – pirmojoje Europos šalyje, kuri sulaukė skaudaus pandemijos smūgio ir įvedė visuotinį karantiną – šeštadienį per 24 valandas buvo patvirtinta beveik 20 tūkst. naujų COVID-19 atvejų.

„Pusiau karantinas mėnesiui“, – parašė dienraštis „La Repubblica“ ir pabrėžė, jog premjeras nelabai stengėsi atsižvelgti į regionų valdžią, kuri ragino nustatyti kur kas švelnesnes priemones ir išgelbėti verslą, kuris vis mėgina atsitiesti po itin žalingo pavasario karantino.

Mokyklos ir vaikų darželiai tebebus atidaryti, tačiau aukštosiose mokyklose ir universitetuose iki 75 proc. paskaitų bus perkelta į virtualią erdvę. Žmonės raginami, jei įmanoma, vengti viešojo transporto ir nevykti už savo bendruomenės ribų.

Keli Italijos regionai jau įvedė komendanto valandą, siekdami sulėtinti koronaviruso plitimą.

Tačiau regionų lyderiai įspėjo, jog įmonių uždarymas dar padidins socialinę įtampą šalyje, kuri mėgina atsitiesti po sunkiausios pokario recesijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Italijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 500 tūkst. užsikrėtimo atvejų, o mirė daugiau kaip 37 tūkst. užsikrėtusiųjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai iki šiol balsavo aktyviau, tačiau pradėjo atsilikti. Tuomet iki 15 val. savo valią pareiškė 21,14 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (40,71 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (36,70 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (21,37 proc.) rinkėjai.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 valandą, balsavimas baigsis 20 valandą.  Saugantis koronaviruso, visi rinkėjai turi dėvėti kaukes, laikytis atstumų, o rinkimų komisijos reguliariai dezinfekuoja patalpas.

Saviizoliacijoje esantys žmonės kai kuriuose miestuose galėjo balsuoti iš anksto specialiai įrengtuose mobiliuosiuose punktuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė spaudos konferencijoje sekmadienį sakė, kad šia galimybe pasinaudojo per 1300 rinkėjų. Balsavimui namuose registravosi 871 asmuo.

Nuo šeštadienio iki rinkimų pabaigos šalyje draudžiama agitacija. L. Matjošaitytė sakė, kad VRK per kelias dienas gavo porą dešimčių pranešimų apie galimus pažeidimus, daugiausia tai susiję su agitacija socialiniame tinkle „Facebook“. Pranešimų apie draudžiamą išorinę politinę reklamą nebuvo gauta.

Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.

ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

BNS žurnalistų aplankytose Vilniaus rinkimų apylinkėse dar prieš septintą valandą ryto laukė keliolika žmonių. Dalis iš jų sakė, kad anksti atvyko, norėdami išvengti eilių, o kai kurie pripažino, kad sumaišė laiką, nes pamiršo persukti laikrodžius viena valanda atgal.

Beveik rinkėjai į balsavimo apylinkę atvyko su savo rašikliais, dalis turėjo ir vienkartines pirštines.

Simono Konarskio rinkimų komisijos pirmininkė Monika Gasiliūnė BNS sakė, kad komisijos nariai yra pasiruošę dovanoti vienkartinių kaukių jų neturintiems žmonėms ar tiems, kurių kaukės labai nusidėvėję.

Sostinės Ąžuolyno progimnazijoje įsikūrusiose Bukčių ir Oslo rinkimų apylinkėse per pusvalandį savo valią išreiškė daugiau kaip 50 rinkėjų.

Oslo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Edgaras Laveckis teigė, kad žmonės ateina gerai žinodami saugumo taisykles, jog reikia laikytis atstumų, dėvėti kaukes, turėti savo rašymo priemones.

„Žmonės tikrai nesipiktina, dėl COVID-19 neleidžiame po daug – tiek, kiek leidžia sužymėtos ribos. Beveik visi atsineša tušinukus, savo kaukes, išskyrus vieną kitą“, – BNS sakė E. Laveckis.

57-erių finansininkė Ana Bobileva BNS sakė visada einanti balsuoti ir į antrąjį turą. „Kaip ir visada, tikimės, kad bus geriau“, – sakė vilnietė.

Trisdešimtmečiai sutuoktiniai Dovilė ir Andrius Končiak tvirtino, kad balsuoti vos atsidarius apylinkei apsisprendė dėl koronaviruso situacijos, norėdami išvengti eilių.

Žmonės tikrai nesipiktina, dėl COVID-19 neleidžiame po daug – tiek, kiek leidžia sužymėtos ribos.

„Balsuoti einame visada, o anksti šįkart – dėl viruso. Kas patiko šįkart, kad dezinfekuojamos rankenos, komisijos nariai patys labiau ėmėsi iniciatyvos, nes praėjusį kartą jautėsi toks šiek tiek pasimetimas, ir patys kaukes nelabai gerai dėvėjo“, – sakė Dovilė.

A. Končiakas sako, kad anksčiau balsuoti nusprendė ir dėl laukiančių sekmadieninių darbų.

„Manau, vakare rezultatų lauksime“, – sakė jis.

7 valandą ryto prasidėjęs balsavimas baigsis 20 valandą. Rinkėjai kviečiami ateiti balsuoti su veidą ir nosį dengiančiomis kaukėmis, atsinešti savo rašiklį, neturintiesiems apsaugos ir rašymo priemonės bus duodamos vietoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė prognozuoja, kad rinkimų rezultatai bus aiškūs apie vidurnaktį.

„Tikimės gerokai anksčiau rinkimų rezultatų, kadangi bus vienas biuletenis, paprastesnis skaičiavimas, neturėsime daugiamandatės biuletenio, reitingavimo, tad, panašu, kad galim vidurnaktį jau turėti rinkimų rezultatus“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Seimo rinkimų antrasis turas vyksta 68 apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus per balsavimą prieš dvi savaites.

Naujasis Seimas į pirmą posėdį paprastai renkasi lapkričio viduryje.

Sužinojo per nėštumą

"Iš pradžių labai džiaugiausi, kad laukiuosi vaikelio. Tačiau maždaug septintą nėštumo mėnesį sužinojau, kad mergaitė turės dvylikapirštės žarnos atreziją.  Man pasakė, kad vos gimus jai reikės atlikti operaciją – sujungti skranduką su žarnynu, nes jis – atsiskyręs. Jau tada patyriau didelį sukrėtimą. Labai išgyvenau, kad mano mažiukas vaikiukas, išvydęs pasaulį, iš karto bus operuojamas. Dar po poros savaičių išgirdau, kad mergaitė turės ir širdies ydą – reikės dar vienos operacijos. Tada medikai atliko gimdos vandenų tyrimą, po kurio laukė kita nemaloni žinia – dukra turės ir Dauno sindromą", – mintimis į praeitį, kai laukėsi dabar jau vienuolikmetės Rugilės, sugrįžo Neringa.

Tėvai tikisi, kad ateityje visi jų vaikai bus ramstis vienas kitam, kai to prireiks. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Po pastarojo sukrečiančio smūgio moteris atvira – išliejo daugybę ašarų, nes kartu su slegiančiomis naujienomis apie problemas, užplūdo ir liūdni prisiminimai. Vaikystėje ir paauglystėje būsimai mamai tekdavo nugirsti bauginančių pasakojimų apie neįgalius vaikus – tai, kad jie auga uždaryti namuose arba prieglaudose.

"Labai išgyvenau dėl to, kas laukia ateityje. Vyras tuo metu buvo išvykęs. Kai kalbėjomės telefonu, jis žadėjo grįžęs padaryti mažylei lovelę. O aš atsakiau, kad lovelės tikriausiai neprireiks, nes galbūt mes neauginsime vaiko, kažkam atiduosime. Nemanau, kad būčiau išdrįsusi taip pasielgti, tačiau tada, užvaldžius stresui ir nežiniai, kaip reikės gyventi, kilo tokia mintis. Tačiau vyras šioje situacijoje buvo stipresnis ir pasakė, kad mes auginsime savo vaiką tokį, koks jis bus. Labai dėl to apsidžiaugiau", – graudinosi moteris.

Paklausta, ar nėštumo pradžioje jai nebuvo siūlyta atlikti vaisiaus genetinių tyrimų, Neringa neslepia, kad pastaroji mintis jai buvo kilusi, nes kamavo bloga nuojauta. Tačiau ją konsultavusi gydytoja patikino, kad mergaitei viskas gerai – ji sveika ir graži. O ir baimintis esą nebuvo ko, nes ji laukėsi būdama trisdešimties ir pagal amžių į rizikos grupę dar nepateko.

Neetiškas medikės elgesys

"Iki gimdymo naktimis sapnuodavau, kad susilauksiu sveiko vaiko, o pabudusi vėl grįždavau į realybę, kad taip nebus. Man buvo labai sunku susitaikyti su ta mintimi, kad mergaitė turės Dauno sindromą. Viduje nuolat jutau stresą, galbūt todėl Rugilė ir gimė anksčiau, nei planuota, – aštuonių mėnesių", – atviravo Neringa.

Pasiteiravus, koks jausmas ją apėmė tądien, kai pirmąkart priglaudė naujagimę prie krūtinės, pašnekovė sakė, kad emocijos buvo teigiamos – užplūdo motiniški jausmai, meilė. Mergaitė atrodė labai graži, o Dauno sindromo lyg ir nebuvo matyti.

Praėjus kelioms dienoms po gimdymo, mama su mažyle dar visą mėnesį praleido ligoninėje, nes naujagimei buvo atlikta jau minėta skrandžio sujungimo su žarnynu operacija. Pastarasis laikas buvo nelengvas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Moteris užsiminė, kad gydymo įstaigoje jau pirmomis Rugilės gyvenimo dienomis ją sukrėtė netaktiškas medikų elgesys.

"Į palatą atėjusi gydytoja kaskart imdavo pasakoti kokias nors baisias istorijas apie tai, kaip moterys neįgalius vaikus augina vienos, nes jas palieka vyrai. Arba apie tai, kad tėvai nežino, kaip elgtis su tokiais vaikais ir laiko juos pririšę prie radiatoriaus ir pan. Po kiekvieno tokio medikės apsilankymo aš verkdavau ilgas valandas", – neslėpė pašnekovė.

Tačiau vėliau minėta medikė tarsi persimainė ir vieną dieną atėjusi į palatą pasakojo jau nebe kraupią, o sėkmingą istoriją. Kas tapo tokio jos pasikeitimo priežastimi, nežinia, tačiau Neringa spėja, kad gydytojai pylos dėl tokio elgesio galimai davė jos kalbas nugirdę kolegos arba net pašaliniai žmonės.

Kova dėl gydymo

Parvykus namo iš gydymo įstaigos, pasak pašnekovės, laukė taip pat ne mažiau sudėtingas tarpsnis. Ji prasitarė anksčiau nieko nežinojusi apie Dauno sindromo genetinį sutrikimą turinčius vaikus, o internete tokios informacijos surasti irgi nebuvo lengva. Priešingai nei dabar, kai gyvename socialinių tinklų populiarumo amžiuje ir viskas šiuo klausimu yra kur kas paprasčiau.

Pirmasis Rugilės lavinimo etapas prasidėjo maždaug aštuonių mėnesių – po širdies ydos operacijos. Tada Neringa su pirmagime pradėjo lankyti raidos centrą, logopedo užsiėmimus, baseiną, masažus ir mankštas.

"Kur tik išgirsdavau, kad dukrai galima padėti, visur eidavau. Iš pradžių mums neleisdavo vykti į sanatorijas, nes poliklinikos, kurioje lankėmės, vedėja pasakė: "Mes turime ir fiziškai sveikos raidos vaikų, kuriems reikalingas gydymas sanatorijoje. Kam jums to reikia? Tas vaikas vis tiek nieko gyvenime nepasieks." Tačiau vėliau, kai kreipiausi į Valstybinę ligonių kasą, jie pasakė, kad sanatorija mūsų atveju taip pat priklauso. Tad teisę į gydymą pavyko iškovoti. Tačiau negatyvi akistata su medikais mane lydėdavo dažnai. Net nuėjus atlikti dukrai galvos echoskopiją, iš specialistų lūpų girdėdavau kraupias istorijas, koks baisus kažkokiai moteriai buvo gyvenimas auginant tokį vaiką – ji sėdėjo namuose uždaryta. Medikai man vis pateikdavo tokių pavyzdžių", – pasakojo ji.

Rugilė/Asmeninio archyvo nuotr.

Akibrokštas darželyje

Iššūkiai tuo nesibaigė, sakė Neringa, prisiminusi, laiką, kai šeima planavo vesti mergaitę į bendrojo lavinimo valstybinį vaikų darželį, priskiriamą pagal gyvenamąją vietą. Nors ugdymo įstaigos direktorė Rugilės dar nebuvo mačiusi akyse, sužinojusi, kad norima, jog ji lankytų grupę kartu su fiziškai sveikos raidos vaikais, atkirto, jog esą nieko nebus – mergaitė turėtų eiti į darželį, skirtą specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

"Nuvedžiau Rugilę į specialiųjų poreikių turinčių vaikų darželį, kuriame buvo vaikų, turinčių įvairių negalių, tačiau toks sprendimas mums nepasiteisino. Dukros grupėje buvo tik du vaikštantys vaikai, o kiti turėjo judėjimo negalią. Matydama juos, mergaitė visiškai nustojo vaikščioti – pradėjo šliaužioti, nes vaikai, turintys Dauno sindromą, linkę mėgdžioti. Todėl jiems geriau matyti motyvuojantį pavyzdį – tada ir jie stengiasi", – kalbėjo pašnekovė.

Po dviejų savaičių su pirmagime ant rankų moteris vėl peržengė to paties bendrojo lavinimo darželio slenkstį ir nuėjo pasikalbėti su jo vedėja.

"Jai atidarius kabineto duris, pasakiau, kad mes sugrįžome, nes darželis, kurį lanko vaikai, turintys specialiųjų poreikių, mūsų atveju nepasiteisino. Vedėja bedė pirštu į Rugilę, rėžė: "Šito vaiko mūsų darželyje nebus" ir užtrenkė duris prieš pat mano nosį. Su dukra pradėjome verkti, bet kiek vėliau nusiraminusi pagalvojau, kad taip elgtis su mumis negali, nes lankyti tą darželį įstatymas nedraudžia", – detalizavo ji ir pridūrė, kad tąkart kreipėsi į atsakingas institucijas ir sulaukė teigiamo atsakymo – mergaitė gali lankyti bendrojo lavinimo darželį. O netrukus raštai su pastarąja žinia pasiekė ir darželio vedėją.

Gąsdino patyčiomis

Po savaitės moteris sakė sulaukusi darželio vedėjos skambučio – kitame laido gale džiugus jos balsas pasakė, kad Rugilė gali atvykti į ugdymo įstaigą, nes neseniai čia atsilaisvino vieta. Iškovojus pastarąją teisę, kelias ir toliau nebuvo klotas rožių žiedlapiais – darželio vedėja vis tiek buvo nusiteikusi priešiškai, dalis kolektyvo – taip pat.

"Atėjusi į darželį dažnai matydavau, kad Rugilė sėdi viena kamputyje, nors kiti vaikai salėje mokosi dainelių. Kai paklausdavau, kodėl taip yra, išgirsdavau, kad dukra trukdys kitiems, todėl jos niekas neima kartu. O kaskart, kai mane ateinančią pamatydavo direktoriaus pavaduotoja, prieidavo ir pasakydavo: "Jau tuoj iš jūsų dukros pradės tyčiotis, nes vaikai pradeda matyti skirtumus ir jie nepriims jos į savo gretas. Jūs turite iš čia išeiti." Paklausiau, kodėl darželį turėtų palikti Rugilė, o ne žmonės, kurie iš jos tyčiosis, tačiau į mane tik pažvelgė taip, lyg bandytų įrodyti, kad aš nesuprantu esamos situacijos sudėtingumo", – prisiminė Neringa.

Rugilė bus ta, kuri kažkam padės ir prisidės prie geresnio pasaulio kūrimo.

Išeitis pasiteisino

Maždaug du mėnesius diena iš dienos tokius raginimus išeiti girdėjusi moteris nutarė paskambinti į Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociaciją. Nupasakojusi problemas, su kuriomis susiduria, ji išgirdo, kad viename privačiame darželyje kaip tik tuo metu buvo vykdomas projektas ir kartu su fiziškai sveikos raidos vaikais integruojami turintys negalią.

"Pabandėme. Skirtumas buvo akivaizdus. Jau po savaitės privačiame darželyje, kuriame mokėdavome tik už maistą, Rugilė namo grįždavo pakilios nuotaikos. Ji tiesiog spinduliavo teigiamomis emocijomis. Buvo matyti, kad toje ugdymo įstaigoje ji jaučiasi esanti lygiavertė", – pasakojo moteris.

Rūpesčiai ir dėl mokyklos

Po trejus metus trukusio sėkmingo integravimosi privačiame darželyje, moteris sakė nusprendusi pamėginti leisti mergaitei eiti ir į bendrojo lavinimo mokyklą. Tačiau, paskambinusi į beveik visas sostinėje esančias mokyklas, ji taip ir nesulaukė teigiamo atsakymo – tik pasiteisinimų: "Mes neturime vietų, specialistų" arba tokių žodinių pareiškimų kaip: "Ar jūs bent pagalvojate, ką darote? Savo vaikui suluošinsite gyvenimą – visi iš jos tyčiosis, muš ir dėl to ji vaikščios nelaiminga mokyklos koridoriais."

"Tik vienintelėje Vilniaus "Žiburio" pradinėje mokykloje, kurią Rugilė lanko iki šiol, išgirdau pozityvią žinią, kad čia priimami visi pagal gyvenamąją vietą priskiriami vaikai. Aišku, dukros gabumai moksluose – neypatingi – jos raida nuo fiziškai sveikų vaikų atsilieka maždaug trejais ketveriais metais – dukra tik dabar pradeda pažinti raides ir skaičius. Tačiau socialiniai įgūdžiai – geri. Ji turi draugų, o ir mokytojai nesiskundžia jos elgesiu. Tiesiog patekome į tokią erdvę, kur ir vaikai, ir jų tėvai labiau mato ne Rugilės negalią, o žmogų", – šyptelėjo Neringa, tačiau pridūrė besibaiminanti dėl to, kas bus kitais metais, kai vėl teks ieškoti naujos ugdymo įstaigos, nes šioje galima mokytis tik iki ketvirtos klasės.

Vilniaus "Žiburio" pradinėje mokyklą Rugilė sėkmingai lanko iki šiol ir džiaugiasi mokytoja Edita. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Dukra daug ko išmokė

Vienuolikmetė Rugilė kasdien džiaugiasi ne tik kaimynystėje gyvenančių vaikų draugija – namuose kartu su ja auga dvi seserys – aštuonerių Vėjūnė, trejų Vakarė ir penkiametis brolis Herkus.

Pasiteiravus, ar po to, kai pirmagimei dar negimus buvo patvirtintas Dauno sindromo genetinis sutrikimas, lauktis kitų atžalų nebuvo baisu, Neringa atvira – nerimo būta, tačiau ne dėl to, kas būtų, jei vaikas gimtų kitoks, o dėl to, kaip reikėtų viskam surasti laiko, – juk ypatingiems vaikams būtinas nuolatinis lankymasis pas specialistus lavinant protinius ir fizinius jų gabumus.

"Gimus Rugilei aš supratau, kad auginti kitokį vaiką nebūtinai yra blogai – mes auginame ją, o ji augina mus. Iš jos daug ko išmokau. Kai laukiausi antrosios dukters, genetinius tyrimus atlikau, o laukiant susitikimo su kitais dvejais savo vaikais, tyrimų nesidariau. Pagalvojau: kaip bus, taip bus, jei vaikas gims turėdamas negalią, užauginsime jį, atsiras ir jėgų", – pasakodama šyptelėjo moteris.

Tiki sėkminga ateitimi

Neringa dar prieš pokalbį užsiminė, kad didelę šeimą jiedu su vyru Tauru sukūrė ir dėl to, kad seserys ir brolis padėtų vyriausiajai, kai jie patys to padaryti negalės. Žinoma, moteris pridūrė, kad jos tikslas – užauginti pirmagimę kuo savarankiškesnę, tačiau negatyvi patirtis bendraujant su valstybinių įstaigų darbuotojais parodė, kad žmogui, turinčiam Dauno sindromo genetinį sutrikimą, būtinas asmuo, kuris už jį prireikus pakovos, o geriausiai tai gali padaryti, žinoma, artimieji.

Rugilė kasdien džiaugiasi ne tik kaimynystėje gyvenančių vaikų draugija – namuose kartu su ja auga dvi seserys ir brolis. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Rugilei galiu tik padėkoti už tai, kad sukūrėme didelę šeimą. Ji įskiepijo daugybę teigiamų dalykų ne tik mums, tėvams, bet ir seserims bei broliui. Veždama pirmagimę į užsiėmimus, kartu vežuosi ir kitus vaikus. Antroji mano dukra, matydama Rugilės pavyzdį, taip pat lankė gimnastiką, dėl to šiandien yra lanksti, sportiška ir pradėjo lankyti  šokius, ko ypač norėjo. Galbūt be viso to jai taip ir nebūtų pavykę. Mažesnieji mūsų vaikai gana anksti išmoko ir plaukti. Jei ne Rugilė, nemanau, kad būtų taip gerai, kaip yra dabar", – džiaugėsi Neringa.

Pašnekovė neslėpė – jei tada, prieš daugiau kaip vienuolika metų, jos kas nors būtų paklausę, kaip įsivaizduoja savo pirmagimės ateitį, būtų  mačiusi tik juodą tunelį be šviesos žiburėlio jame. Tačiau dabar yra įsitikinusi, kad, bėgant laikui, Rugilė galės integruotis į visuomenę ir netgi dirbti.

"Nemanau, kad ji daug pasieks moksluose, nes raidės ir skaičiai nėra stiprioji dukros pusė. Tačiau ji yra labai globėjiška, todėl viliuosi, kad Rugilė bus ta, kuri kažkam padės ir prisidės prie geresnio pasaulio kūrimo", – sakė Neringa.