ATSKLEISTA, KAIP VILNIUJE GYVENO JAV PREZIDENTAS J. BIDENAS: UŽ NAKTĮ TEKS PAKLOTI ĮSPŪDINGĄ SUMĄ

Viešbučio „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ apartamentai, kuriuose per NATO susitikimą Vilniuje apsistojo JAV prezidentas Joe Bidenas, sulaukė didelio susidomėjimo. Žaibiškai išaugo šio numerio rezervacijos, kelis mėnesius čia nebuvo laisvų vietų, nors naktis čia kainuoja net 2,7 tūkst. eurų. Šis kambarys išskirtinis tuo, kad yra didžiausias visame viešbutyje, jo stiklai yra neperšaunami kulkų, yra ir nedidelė virtuvėlė. 

Plačiau pakomentavo etiketo specialistas, rašytojas, lektorius Giedrius Drukteinis. 

– Ar išduosite ilgai laikytą paslaptį?

– Aš ne pirmą kartą šiuose apartamentuose lankausi. 

– Tikriausiai žinote, ką reiškia gyventi kaip prezidentui. Kone kelis mėnesius nebuvo įmanoma patekti į kambarį, kuriame buvo apsistojęs J. Bidenas, nes jis buvo išnuomotas. Lietuviai tikriausiai turi pinigų. 

– Lietuviai nori šiek tiek, kad ir pirštų galiukais, prisiliesti prie kažkokios legendos, pasaulio didžiųjų. Visiems turbūt labai magėjo pernakvoti arba praleisti bent jau naktį kažkokiame formate toje lovoje, kurioje miegojo prezidentas J. Bidenas.  

– Ar maga ir jums? 

– Nelabai. 

– Koks jausmas gulėti ten, kur miegojo prezidentas?  

– Klausimas tik, kurioje pusėje jis gulėjo. Truputėlį per minkšta (lova – red. past). Na, bet tokius dalykus protokolo skyriai suderina iš anksto. Viskas yra įvertinama – ir medžiaga, ir tekstūra, ir kiek turi būti pagalvių. Klausimas, ar tai yra autentiškas čiužinys, ant kurio gulėjo prezidentas. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Manote, kad galėjo atsivežti savo čiužinį? 

– Galėjo viską atsivežti. Jeigu savo geriamą vandenį atsiveža, nepasitiki mūsų čiaupais. 

– Tai, kas dėjosi už kambario durų, mums sunku atspėti ir pasakyti. Galime tik nujausti. 

– Nesunku numanyti. 84 metų žmogus tikrai norėjo ištiesti kojas, pamiegoti, kažką pakramsnoti, galbūt pasižiūrėti televizorių. Ramiai pabūti žmogumi, o ne kažkokiu objektu, į kurį tiesiasi visų rankos ir žurnalistų objektyvai. 

– Galbūt atsimenate kokių geriausių kuriozų, kurie kartais nutinka su protokolu? Kokia geriausia situacija? 

– Būna situacijų, susijusių su žmogaus apranga arba asmens higiena. Tarkime, užeinant į kokią nors šventyklą, visų yra paprašoma nusiauti batus. Staiga nusiavus batus, paaiškėja, kad tarkime Tarptautinio valiutos fondo prezidentas, žmogus, uždirbantis realiai 2,5 milijono eurų per metus, mūvi skylėtas kojines ir taip toliau. Jis neranda net kažkokios priežasties nenusiauti arba sakyti: „Oi, atsiprašau, negaliu čia eiti, manęs laukia kolegė apartamentuose ar dar kažkur“. Žmonės patys kiša galvą į kilpas. Aišku, daugiausia turbūt kuriozų yra susiję su karališkosiomis šeimomis. Kadangi karališkasis protokolas reikalauja, kad prie monarchų nebūtų liečiamasi, jiems nebūtų užduodami klausimai, neduok Dieve, bučinukas į žandą ir taip toliau. 

Na, bet šiais liberaliais laikais, daugelis valstybių vadovų nesibodi ir apkabinti, ir pabučiuoti ar žaismingai plekštelėti per petį.  

– Ką kambaryje mąstė Joe Bidenas? 

– Visų pirma, tai buvo vasara. Tas vaizdas buvo nepalyginamai žalesnis ir mielesnis akiai negu dabar. Antra vertus, kaip sakant, gatvės buvo išvalytos, nebuvo kažkokių padėvėtų automobilių. 

– Nenustebo, kad žmonių gatvėse nėra? 

– Turbūt jis logiškai pagalvojo, kad žmonės ilsisi ir yra pajūryje arba savo sodybose, ir taip toliau. Atsakant į jūsų klausimą, ką galvojo J. Bidenas, nėra sunku numatyti. Jis turbūt galvojo, kada jam atneš vakarienę, galų gale. Žmogus patenka į savo asmeninę erdvę, jo nebekamantinėja žurnalistai, nebesiklauso kitų valstybių lyderiai, jo žodis kaip ir nebeturi labai didelės prasmės. Jis kambaryje gali vaikščioti basas, vienais apatiniais ir niekas jam dėl to nepapriekaištaus. 

Pagaliau paroje įgijai kažkokią galimybę pabūti žmogumi, galbūt nueiti į dušą, pasižiūrėti savo mėgstamą televizijos programą. Galbūt pažaisti nardais su savo kokiu nors, tarkime, asmens sargybiniu. Tą jis ir daro. Ar jums atrodo, kad apartamentuose jis išsiskleidžia pasaulio žemėlapį, pasiima rašiklį ir galvoja apie kažkokias geopolitines, tarkime, situacijas? 

Kai pradėjo grįžti iškilūs žmonės, Amerikos lietuviai Adamkus, Bobelis, jų giminės Kauno rajone, kur nors Petrašiūnuose, labai nustebdavo, kad, pavyzdžiui, atvažiavęs giminaitis užsisako viešbutį, užuot gyvenęs kokioje nors „chruščiovkėje“. Jam ten skirta lova, šaldytuvas, imk viską, ko nori, dėde. Lietuviai labai stebėdavosi, kodėl giminaičiai iš Amerikos nori gyventi viešbučiuose. Priežastis buvo labai paprasta. Amerikos lietuviai sakydavo: „Klausyk, aš noriu savo privačios erdvės, noriu vaikščioti vienais „trauzais“. Neatsižvelginėti ar yra kažkas namuose, ar turiu raktą ir taip toliau. Čia mano pasaulis ir aš esu jo valdovas“. 

– Du kartus paminėjote – „vienais apatiniais“.  

– Vyriška detalė, turbūt ne svetima ir moterims.  

Pavyzdžiui, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atvažiavo į Lietuvą ir sakė: „Nesitikėjau, kad tokia graži šalis. Nesitikėjau“. Mes juk neperdarėme Lietuvos, neužvertėme kažkokių dykumų, tiesiog buvome savimi ir žmogų sužavėjo.