Ne visiems mokiniams sudarytos vienodos sąlygos ruoštis profesinei karjerai, teigia Valstybės kontrolė.

Auditoriai, vertinę, ar 2010–2013 metais tikslingai organizuotas ir tinkamai vykdytas mokinių profesinis orientavimas, išsakė priekaištų ir dėl tęstinumo trūkumo, ir tokių paslaugų kokybės.

„Audito rezultatai parodė, kad kol kas ne visiems mokiniams sudaromos vienodos sąlygos gauti profesinio informavimo, konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugas, neužtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas ir kokybė“, – antradienį išplatintame pranešime teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kaip konstatavo auditoriai, nuo 2010 metų buvo pradėtas vykdyti projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“, tačiau mokyklų darbuotojai dvejiems mokslo metams dirbti karjeros specialistais buvo įdarbinti tik daugiau nei 100 mokinių turinčiose mokyklose.

Mažesnių kaimo mokyklų (apie 25 proc. visų mokyklų) mokiniams nebuvo sudarytos galimybės gauti šias paslaugas. Šiais metais trims mėnesiams šiame projekte buvo suteikta galimybė dalyvauti ir 50-100 mokinių turinčioms mokykloms, o mažesnėse mokyklose sąlygos gauti profesinio orientavimo paslaugas taip ir nebuvo sudarytos.

Valstybės kontrolė taip pat nurodo, kad ES lėšomis finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus, savivaldybės ir mokyklos turi savo nuožiūra užtikrinti, kad profesinis orientavimas būtų prieinamas visiems mokiniams. Tačiau šių metų rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, iš 818 bendrojo ugdymo mokyklų ir 65 profesinio mokymo įstaigų atitinkamai 56 ir 62 proc. mokyklų nurodė, kad juose nedirbs karjeros specialistas.

Be to, auditoriai atkreipė dėmesį, kad nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo paslaugas mokiniams teikiančio specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, neatliekamas visų profesinio orientavimo veiklų vertinimas, taip pat nevertinama, ar jos atitinka vartotojų lūkesčius ir poreikius, todėl neturima pakankamo pagrindo formuojant šios srities politiką.