Tarp šiemečių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – du kauniečiai: fotomenininkas Romualdas Rakauskas ir dailėtyrininkė Marija Matušakaitė.
Anot premijos komisijos nario skulptoriaus Roberto Antinio, tai didžiulis Kauno pasiekimas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos taip pat skirtos režisieriams Almantui Grikevičiui ir Jonui Jurašui, poetei Ramutei Skučaitei ir aktoriui Rolandui Kazlui. Šie menininkai buvo išrinkti iš 33 kandidatų, rekomenduotų įvairių kūrybinių organizacijų.
R.Rakauskui premija skirta už fotografijos meno poetinį įtaigumą, M.Matušakaitė bus apdovanota už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas. Kino režisierius A.Grikevičius premiją pelnė už viso gyvenimo kūrybą, už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą, J.Jurašas – už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrįžimą į šiandieninę Lietuvą. R.Skučaitei apdovanojimas skirtas už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę ir žodžio skaidrumą, R.Kazlui – už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, kūrybinį principingumą.
Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 m., jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto Lietuvos menininkų. Premijos teikiamos per Vasario 16-osios minėjimą. Prieš keletą metų maksimalų premijuojamųjų skaičių sumažinus nuo devynių iki šešių kūrėjų, išaugo premijos dydis – šiuo metu ji siekia 104 tūkst. litų.
Fotomenininkas Romualdas Rakauskas:
– Tarsi apsidrausdamas, savo šansus gauti premiją iš anksto vertinau labai skeptiškai. Aš mėgstu pasirengti blogiausiam. Turiu pripažinti, kad šiandien man didžiulė šventė, aukščiausias mano gyvenimo taškas. Nacionalinė kultūros ir meno premija man yra vertesnė už visus tarptautinius apdovanojimus. Savo darbuose aš juk vien Lietuvą, jos žmones fotografavau, todėl apdovanojimas namie man ir yra brangiausias. Nacionalinė premija – ne tik Rakausko laimėjimas. Prasibrauti į tą laimingųjų šešetą – tai yra ir fotografijos kaip meno srities laimėjimas: juk kartu varžosi ir režisieriai, literatai, dailininkai, kitų sričių menininkai. Kita vertus, mano fotografija nėra rėksminga, triukšminga. Mano nuotraukos – žmogiškos, romantiškos. Juk romantika – atgyvena šiais laikais. Premija yra ir mano poetiškojo romantizmo įvertinimas. Ir tai – šiais kapitalizmo laikais. Fantastika! Dabar galiu ramiai sau pasakyti: Rakauskai, viskas padaryta, dabar į gyvenimą gali žiūrėti ramiai.
Dailėtyrininkė Marija Matušakaitė:
– Labai smagu, kai tavo darbas įvertintas, kai jis nenueina veltui, kažkam duoda naudos. Tai, kad esu tarp Nacionalinės premijos laureatų, nevertinu kaip savo asmeninio laimėjimo. Dailėtyrininko darbu domisi labai maža visuomenės dalis. Premiją suprantu ir kaip tam tikrą dailėtyrininko darbo pripažinimą visuomenėje. Džiaugiuosi, kad šia premija tarsi atsigręžta į mūsų senąją dailę, kuri ilgą laiką buvo visiškai užmiršta ir sovietmečiu netgi neigiama. Šiuo istoriniu laikotarpiu turime daug sakralinių kūrinių, kurie buvo nepageidaujami okupacijos metais. Sovietmečiu senoji, LDK, dailė buvo labai mažai tyrinėta, bet aš savo darbą dirbau. Išėjusi į pensiją, atsidėjau knygų rašymui.
Komisijos narys Robertas Antinis:
– Tai, kad tarp Nacionalinės premijos laureatų šiemet yra net du kauniečiai, didžiulis pasiekimas Kaunui. O juk kandidatų premijai gauti šiemet buvo išskirtinai daug, gal dešimčia daugiau nei pernai. Jei pirmajame etape ir buvo kiek silpnesnių už kitus kandidatų, tai į antrąjį etapą išėjo tik savo menine veikla, nuopelnais lygiaverčiai kūrėjai. Didelis pasiekimas Kaunui buvo jau vien tai, kad visi keturi kandidatai kauniečiai (tarp kandidatų buvo ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir architektas Eugenijus Miliūnas – aut. past.) pateko į antrąjį rinkimų turą, kuomet apie pusė pretendentų atkrito.
M.Matušakaitė – garsi mokslininkė, dailėtyrininkė. Gal ji mažiau žinoma visuomenėje, bet menotyrininkai į ją žiūri su didžiule pagarba. R.Rakauskas – vienas kertinių akmenų, laikančių visą Lietuvos meninę fotografiją. Jo "Žydėjimas" ir kiti ciklai yra nepralenkti.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas:
– Sulaukiame pastabų, kodėl tik vienam menininkui per metus skiriama premija už viso gyvenimo nuopelnus. Kiti apdovanojimai skiriami už pastarųjų septynerių metų kūrybą. Tačiau ir ta viena kandidatūra už viso gyvenimo nuopelnus atsirado tik prieš dvejus metus.
Vyriausybės sprendimu įtvirtinta nuostata, kad Nacionaline premija turi būti premijuojamos šiuolaikinės kultūros proveržį ženklinančios aktualiausiuos kultūrinės tendencijos. Premiją už viso gyvenimo nuopelnus pavadinčiau tam tikru kultūrinės neteisybės atitaisymu. Tačiau kol kas laikomasi nuostatos, kad tokių proporcijų kol kas keisti nereikėtų.
Kyla visokių diskusijų, ar ne per didelė suma skiriama vienam apdovanojamajam. Ta pinigų suma atsirado ne dabar. O kad ji išlieka tokia, tai ne komisijos kompetencijoje yra svarstyti. Tai turėtų nuspręsti Vyriausybė.
Pagal Nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatus, per metus premijos gali būti skiriamos ne daugiau kaip šešiems asmenims. Tradiciškai premijos skiriamos maksimaliam leistinam kūrėjų skaičiui. Krizės metais galbūt ir būtų galima pagerbti mažiau kūrėjų, tačiau skirdami mažiau tarsi pripažintume, kad nėra deramų kandidatų. O taip nėra. Jau po pirmo balsavimo turo atrodė, kad kai kurie kūrėjai neteisingai paliekami už borto.
Iš laureatų biografijos:
M.Matušakaitė (g. 1924 m.) – viena garsiausių, labiausiai pripažintų Lietuvos dailėtyrininkių, autoritetinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dailės istorijos tyrinėtoja, daugybės mokslinių straipsnių, knygų autorė. 1970 m. jos apginta disertacija buvo pirmoji sovietmečiu, skirta LDK dailės palikimui tyrinėti. Ji buvo viena iš nedaugelio dailės istorikų, tuo metu kryptingai tyrinėjusių LDK dailės paveldą, pagal galimybes jį skelbusių ir nepataikavusių sovietinei konjunktūrai.
R.Rakauskas (g. 1941 m.) už savo kūrybą yra pelnęs penkis tarptautinių konkursų "Grand Prix", per 70 kitų apdovanojimų. Garsiausi fotografijos romantiku tituluojamo menininko kūrybos ciklai – "Švelnumas", "Žydėjimas", "Šventinė nuotaika", "Įkvėpimo žemė", "Pavasario mergaitės", "Mūsų veidai", "Laimingieji", "Užuovėja".
Naujausi komentarai