„Jei Baltarusijos humanitarinis elitas, kuris tikrai yra ir kuris turi dialogišką šiuolaikinę laikyseną, nulems Baltarusijos orą, aš tikiu, kad scenarijus gali būti geras“.

Taip prieš pat pasaulio baltarusių susitikimą Vilniuje apie mūsų kaimynės galimybes priartėti prie vakarietiškų vertybių kalba istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Stiprinti pilietinę visuomenę

Baltarusija nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“, kuri stebi demokratijos procesus visame pasaulyje, pilietinių ir politinių teisių indekse jau ilgus metus, traktuojama „nelaisva šalimi“. 2015 metais civilinių laisvių srityje šalis buvo įvertinta 6,5 balo, kai 7 balai žymi blogiausią situaciją demokratinių laisvių atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius du dešimtmečius Baltarusija nedaug pasistūmėjo demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Pagrindinis veiksnys situacijai Baltarusijoje pagerinti – aktyvi pilietinė visuomenė. Jauni žmonės, turintys mažą darbo patirtį, arba net visai jos neturintys, dažnai stokoja asmeninių savybių ir įgūdžių, kurie padėtų neprarasti pasitikėjimo savimi, susikurti savo vietą visuomenėje ir veikti demokratinių teisių ir laisvių labui.

Būtent todėl birželio 26 d. – liepos 1 d. dienomis vyksiantis pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje sieks vystyti jaunosios baltarusių kartos mąstymą ir įgūdžius, taip pat įtraukti baltarusių diasporą į Baltarusijos ateities scenarijų kūrimą bei skatinti patirties jaunajai kartai perdavimą.

Šis renginys turi sąsajų su panašia Lietuvos diasporos tradicija susitikti ir dalintis įvairiomis patirtimis, kaip disidentų potyriais sovietinės okupacijos metais ar svarbiausiomis visuomeninėmis aktualijomis šiandien. Tokius susitikimus organizuoja „Santara-Šviesa“ – neformalus įvairaus amžiaus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą vienijantis forumas. Jo tradicinėse kasmetinėse konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai. 1954 m. lietuvių studentų išeivijoje sukurta „Santaros-Šviesos“ organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje – prieš metus Alantoje vyko jau 23-asis santariečių susitikimas.

Nuo 2007 m. VŠĮ „Rytų Europos studijų centras“ (RESC) organizuoja kasmetinius Vieningų Baltarusijos studentų sąskrydžius, kurių metu susiburia apie 30 aktyvių Baltarusijoje ir kitose šalyse studijuojančių jaunuolių. Lietuvoje susirinkę studentai gilina tarpkultūrinius gebėjimus, planuoja ateities veiklas, susijusias su pilietiškumo Baltarusijoje skatinimu bei lyderyste. Susitikimų metu 2014 m. buvo įkurtas sąskrydžiuose dalyvavusių alumnų tinklas, – Global Belarusian Leaders – tapęs platforma pradėtoms veikloms tęsti po akademinių studijų baigimo.

Nuo 2013 m. RESC įgyvendina Baltarusijos tyrėjų tarybos (angl. k. Belarus Research Council) projektą, skirtą stiprinti Baltarusijos tyrėjų ekspertines žinias, o kartu ir pilietinę visuomenę.

Bendra praeitis

Neatsiejama minėtų iniciatyvų dalis – kasmėnesinis analitinis naujienlaiškis „Bell“, kuriame baltarusių tyrėjai analizuoja ir tarptautinei bendruomenei pristato šiandieninius procesus Baltarusijoje. Taip pat svarbūs tokie projektai, kaip 2013 m. vykdytas pradedančiųjų Baltarusijos tyrėjų kompetencijos kėlimo projektas, pagal kurį dešimt baltarusių stažavosi Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos tyrimų centruose.

RESC projektai ne tik padėjo atskleisti baltarusių visuomenę kaip savitą ir išskirtinę, tačiau ir pritraukti ją arčiau tarptautinės bendruomenės. Artėjantis pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje padės toliau vystyti tarpkultūrinį dialogą, didesnį dėmesį skiriant tyrėjų ir studentų sąveikai bei diasporos įtraukimui į Baltarusijos ateities scenarijų kūrimą.

RESC projektų vadovė Agnė Jenuševska teigia, kad pagrindiniai šio projekto tikslai – apžvelgti ir prisiminti Lietuvos ir Baltarusijos bendrą praeitį, apčiuopti ir aptarti Baltarusijos europinę tapatybę bei sąsajas su Lietuva. „Dėl žinomų priežasčių Baltarusijoje tokius susitikimus, kai bandoma surinkti kuo daugiau diasporos žmonių, yra sudėtinga suorganizuoti, dėl to pamanėme, kad Vilnius tam yra puikus taškas. Iki šiol esame vadinami kita baltarusių sostine, todėl esame jiems artimi“, – tiki A.Januševska.

Kitas svarbus tikslas yra baltarusių kultūros puoselėjimas, kadangi ji yra pakankamai artima Lietuvai. „Tai paskatino pradėti žiūrėti į kultūrą iš istorinės perspektyvos, stengtis vengti padėties politizavimo ir imtis identiteto klausimų. Norime suvokti, kur ji yra europinė, ir skatinti baltarusišką tapatybę tarp diasporos žmonių, primenant jiems jų kultūros svarbą ir grožį, bei suburiant juos į vieną vietą. Norime priminti, kas yra tas baltarusis ir Baltarusija“, - apie reikšmingus tikslus pasakoja A.Januševska.

RESC atstovė teigia, kad šio projekto metu bus konsultuojamasi su baltarusių studentų sąskrydžiu. Surinkta 20 baltarusių studentų – pusė jų atvyks iš Baltarusijos, o kita pusė – iš Europos ir Amerikos. „Kalbėsimės su jais tapatybės ir istorijos klausimais. Stengiamės juos šviesti, supažindinti su įvairiais žmonėmis, kurie užsiima įvairiomis veiklomis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Norime įkvėpti jaunimą, supažindinti ir su ekspertais“, - teigia ji.

Menas ir konsensusas

Liepos 1 dieną vyks diskusija, kurioje bus kalbama apie istoriją ir Baltarusijos tapatybę bei sąsajas su Europa. „Norime įtraukti jaunąją kartą į diskusiją su ekspertais. Į šią diskusiją kviečiami Lietuvos istorikai, Baltarusijos istorikai iš šalies ir dirbantys Lenkijoje bei kitose Europos valstybėse“, - sako A.Januševska.

Pasaulio baltarusių susitikimo metu visi bus kviečiami į parodas, kurios atkeliaus iš Minsko. „Tai stipri kai kurių dalininkų, skulptorių, fotografų ir kitų sričių menininkų paroda. Atvyks ir muzikinė grupė, kuri groja ir tautiškus, ir šiuolaikinius motyvus“, - apie kultūra alsuojančius planus pasakoja A.Januševska pridurdama, kad tomis dienomis bus organizuojama ir ekskursija Baltarusijos pėdsakais Vilniuje.

„Tai yra atviras renginys, galimybė pamatyti Baltarusiją per Lietuvą. Taip pat bus rodomi filmai, kuriais siekiame paskatinti kūrėjus, o dalyviams baltarusiams parodyti, ką jie turi, kadangi ne visi domisi savo tautiečių darbais. Šie filmai yra gavę įvairių apdovanojimų“, - unikaliomis susitikimo galimybėmis dalinasi viena pagrindinių projekto vykdytojų.

Kitas svarbus faktorius, kuris vienu metu ir sujungia, ir skiria Lietuvą nuo Baltarusija, yra svarbios istorinės sąsajos. „Norime pamiršti nesutarimus, pavyzdžiui, dėl Baltarusijos istorikų teiginių, kad LDK priskiriama Baltarusijai ir mūsų istorija priklauso būtent jai. Mes norime to išvengti, kalbėti apie tai, kas yra bendra, kas yra gera, stengtis eiti į dialogą, o ne peštis dėl istorijos“, – ketinimų neslepia A.Januševska.

Pirmiausia – suprasti

Vilniaus universiteto (VU) istorikas prof. A. Bumblauskas pripažįsta, kad tarp Baltarusijos istorikų yra tokia linija kaip LDK, kuri priklausė Baltarusijai, o dabar, lyg ir netikėtai, Vilnius tapo valdomas lietuvių. A. Bumblauskas įsitikinęs, kad Lietuvai pačiai reikia dar daug ką suprasti ir įvertinti iš naujo. „Lietuvai labai trūksta normalios baltarusistikos, kadangi jos praktiškai net ir nėra. O kiek turime lituanistų? Daug. Tai reikia suvokti, analizuojant Baltarusijai svarbius aspektus“, – sako prof. A. Bumblauskas.

„Reikia bendradarbiauti, pažinti baltarusius, kad tikrai galėtume jiems padėti. Tada tiksliai žinotume, kaip mums reikia bendrauti su jais, ir galėtume susitarti dėl kai kurių istorijos interpretacijų“, – priduria istorikas.

Paklaustas, ar šiandieninė politinė situacija Baltarusijoje gali atvesti prie vakarietiškų-europinių vertybių, A. Bumblauskas atsakė, kad vilties yra. „Jei Baltarusijos humanitarinis elitas, kuris tikrai yra ir kuris turi dialogišką šiuolaikinę laikyseną, nulems Baltarusijos orą, aš tikiu, kad scenarijus gali būti geras. Mes iš tikrųjų esame bendras civilizacinis regionas su 682 kilometrų bendra siena, kuri ilgesnė už Ispanijos ir Prancūzijos bendrą sieną ir apskritai yra ilgiausia Europoje. Neaišku, kaip taip susiraičiusi, bet ta siena kada nors, – noriu tuo tikėti, – gali tapti kažkuo panašiu į Šengeną“, – mano istorikas.

„Reikia kelti klausimą, ar bolševizmas yra toks maras, kad išdusino 500 metų patirtį. Gal. Jei išdusino, tai taip – situacija vargiai gali keistis. Bet barokinėje Baltarusijos erdvėje žmonės prisimena, kad reikia gerti kavą, o ne arbatą, ir kad moterims reikia dovanoti nelyginį gėlių skaičių. Taip atsiranda vidurio Europos idėja. Tai jau yra skirtumas. Ir Naugarduke vaikštantys senukai su skrybėlėmis taip pat suteikia optimizmo, primena Čekiją ar Vengriją. Vilčių yra, tik klausimas, ar didysis kaimynas nedarys įtakos“, – atvirauja A. Bumblauskas pridurdamas, kad kryptis, kuria keliaus šalis, yra Baltarusijos apsisprendimo reikalas.

Istorikas taip pat neabejoja, kad šiuo atveju svarbi ir Europa – kaip ji supranta, kad Baltarusija yra jos regionas. Prof. A. Bumblauskas teigia, kad tiek Baltarusija, tiek Ukraina yra Europos civilizacinė erdvė, nors ir daug praradusi, tačiau neginčijamai priklauso Europai, ir į tai reikia atkreipti dėmesį.