Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė pareiškimą dėl dažnėjančių dronų incidentų

Pareiškime pabrėžiama, kad Baltijos šalys imasi ryžtingų veiksmų, teikdamos prioritetą oro gynybos vystymui.

„Kalbomis ir pareiškimais nuo dronų neapsiginsime, tačiau turime daryti spaudimą NATO ir Europos Sąjungai. Turime nepamiršti, kad Lietuva, Latvija ir Estija gina Europos Sąjungos sienas ir NATO rytinį flangą“, – pranešime cituojamas bendrą ministrų kreipimąsi inicijavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

BNS rašė, kad dronas ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito ankstų pirmadienio rytą, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė. Latvija ir Estija skelbė, jog trečiadienio naktį į jų oro erdvę taip pat įskrido bepiločiai orlaiviai.

Pareigūnų teigimu, visi trys dronai yra ukrainietiški, jie turėjo skristi į Rusiją, tačiau nuklydo nuo maršruto.

KAM teigimu, Baltijos gynybos ministrai pareiškime pabrėžė, jog pastarieji incidentai rodo neatidėliotiną būtinybę toliau stiprinti pasirengimą ir investuoti į gynybos pajėgumų stiprinimą.

„Baltijos valstybės gynybai skiria 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prioritetą teikiame oro gynybos sistemų įsigijimui, dronų ir antidroninių sprendimų plėtrai ir akustinių jutiklių diegimui“, – teigiama pareiškime.

Ministrai taip pat akcentavo ir NATO misijos „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargyba“) svarbą kovoje su dronais.

„NATO pastangos stiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais, yra svarbios, tačiau jos turi būti spartinamos. Būtina kuo greičiau stiprinti oro gynybos pajėgumus. Sąjungininkai turi skubiai stiprinti gebėjimus, reikalingus efektyviam aptikimui ir perėmimui. Dabartinis NATO oro pajėgų buvimas Baltijos šalyse turi būti išlaikytas ir toliau stiprinamas, siekiant atremti oro grėsmes, įskaitant bepiločius orlaivius“, – teigiama bendrame pareiškime.

NATO pastangos stiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais, yra svarbios, tačiau jos turi būti spartinamos.

Anot ministerijos, dronų incidentai dar kartą pabrėžia Baltijos šalių paraiškos gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą pagal Europos bendros svarbos gynybos projektų iniciatyvą reikšmę.

Skelbiama, kad ministrai pabrėžė būtinybę ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai didinti ir tikslingai skirti ES gynybos finansavimą, įskaitant rytinės sienos stiprinimą per tokias iniciatyvas kaip „Eastern Flank Watch“ (liet. „Rytų flango sargybinio“) ir Europos dronų gynybos iniciatyvą.

Incidentai dėl dronų Lietuvoje paskatino aktyvesnes diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo. R. Kaunas anksčiau teigė, kad dronus aptinkantys radarai Lietuvą pasieks 2026–2028 metais, dalis jų jau atvykę, tačiau užtrunka jų diegimas.

Pilnai integruotą bepiločių orlaivių detekcijos ekosistemą Lietuva turėtų turėti 2030 metais.