„Manome, kad visoje Lietuvoje yra apie 100–150 nuolatinių skambintojų. Pavyzdžiui, vien sostinėje nuolat skambinantys tie patys šeši asmenys per metus sugeneravo net 21 tūkst. skambučių“, – pasakojo laikinasis Bendrojo pagalbos centro viršininkas Liutauras Šinkūnas.
Tokių skambučių pobūdis yra įvairus, o jų priežastys dažnai neturi nieko bendra su skubia pagalba.
„Vieni praneša apie nereikšmingus dalykus, kiti net vartoja keiksmažodžius, skundžiasi valdžia, pagalbos tarnybų darbu arba nepritekliais. Įvairus temų spektras, kuris priklauso nuo tų žmonių dienos išgyvenimų, žinių stebėjimo. Štai, kad ir dėl Kapčiamiesčio poligono skambino, nes norėjo pasisakyti šia tema. Tiesa, per tuos 21 tūkst. skambučių operatorius gali išgirsti ir pagalbos poreikį“, – teigė pašnekovas.
Nors numeris 112 skirtas tik kritinėms situacijoms, piktnaudžiavimas juo nėra paliekamas be pasekmių. Tačiau praktikoje atsakomybė ne visada veikia kaip atgrasymo priemonė.
„Nuo įspėjimo iki 200 eurų baudos. Tačiau, remiantis statistika, minėti šeši žmonės yra bausti jau ne vieną kartą. Tiesa, jie dažniausiai neturi jokio turto, tad baudų nemoka ir skambina toliau“, – neslėpė L. Šinkūnas.
Dalis gyventojų pagalbos numeriu visgi kreipiasi dėl realių problemų.
„Praėjusiais metais daugiausia sulaukėme prašymų dėl viešosios tvarkos, eismo pažeidimų ir smurto artimoje aplinkoje, kuris vis dar užima trečią vietą“, – dalijosi laikinasis Bendrojo pagalbos centro viršininkas.
Tiesa, pasitaikė ir išskirtinių situacijų, kurios sukėlė didelį nerimą tarnybų darbuotojams.
„Daugiausia įtampos sukėlė laiškų platinimas dėl grasinimų susprogdinti mokyklas. Tai buvo netikėta, tad tuomet nebuvo tinkamai pasiruošta. Iš tos pačios mokyklos sulaukdavome ir 10 skambučių, kas labai apsunkino darbą“, – aiškino L. Šinkūnas.
(be temos)