Vandens ūkis

Be vandens skaitiklių – laisvė?

Nors ir turėdami vandens skaitiklius, daugelis miestiečių už vandenį gauna vis didesnes sąskaitas. Kyla minčių, ar ne geriau gyventi be skaitiklių? Suvartojimo normos tokios didelės, kad tonas vandens galima panaudoti automobiliams plauti, daržams laistyti ar čiuožykloms lieti... Padėtį komentuoja vandens ūkio specialistai.

AB “Klaipėdos vanduo” aptarnauja 72 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų abonentų. Beveik 80 proc. jų turi įsirengę butuose vandens apskaitos prietaisus. Likusieji, vadinamieji “normininkai”, atsiskaito pagal prieš keletą metų patvirtintas miesto tarybos vandens suvartojimo normas: vienam bute įregistruotam žmogui - 7 kub. m vandens (iš jų - 4 šalto ir 3 karšto). Šiandien šią normą vartotojai vadina nerealia ir neprotinga, nes, taupydamas vandenį ir savo pinigus, žmogus niekada jo tiek neištaškys.

Paslaptis - namo požemiuose

Pasak abonentų skyriaus viršininkės Janinos Grunovienės, priežastys, kodėl kai kurie gyventojai neįsirengia apskaitos prietaisų, yra įvairios. Visų pirma, tai socialiai remtini žmonės, kurie neturi pinigų skaitikliams. Tai ir susidėvėję vamzdynai bute, kuriuos, statant skaitiklį, būtina pakeisti. Pavyzdžiui, vienas skaitiklis ir jo įrengimas kainuoja apie 100 Lt, o už vamzdyno keitimą firmos prašo apie 300 Lt. Yra ir tokių žmonių, kurie sąmoningai nenori vandens apskaitos prietaisų, nes jiems tai “neapsimoka”. Štai viename bute įregistruota viena pensininkė, o su ja gyvena keturių asmenų dukters šeima. Maudytis ir skalbti ateina ir sūnaus šeima. Vandens jie netaupo, maudosi į valias, o moka tik už 7 kubinius metrus (1 kub. m vandens kaina - 4,42 Lt). Tokiai kompanijai tai nedideli pinigai. Kitas dalykas, jeigu bute būtų įregistruota ir dukters šeima, tada noras turkštis vandenyje ir leisti tai daryti dar brolio šeimai kaipmat pradingtų. Tad kiek jie iš tikrųjų suvartoja vandens, ši paslaptis vamzdynais nugarma į namo požemius.

Skyriaus vadovė sakė, kad laikai, kai gyventojai masiškai įsirenginėjo skaitiklius, jau praėjo. Tie, kurie jų neturi ir ateityje nesiruošia įsirengti, piktinasi didelėmis ir nerealiomis normomis. Žmonės mano, kad tie seni skaitikliai niekam nereikalingi, nes jie nepatikimi, o vandenį kaip vogė, taip ir vogs.

Bus dviguba atsiskaitymo metodika

Į klausimą, ar miesto valdžia nenumato peržiūrėti tikrovės neatitinkančias vandens suvartojimo normas, infrastruktūros ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris pateikė įdomią informaciją.

Pasak jo, yra paruoštas 1997 m. Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 naujas projektas. Jame numatoma, kad buitiniai skaitikliai jau nebus kaip atsiskaitomieji, o tik kaip dalikliai. Už suvartotą vandenį gyventojai atsiskaitys pagal namo įvado apskaitos prietaiso rodmenis, ir vanduo bus padalintas visam namui. Yra paruošta vandens išdalinimo metodika ir siūlomi du variantai: vienas - pagal bute registruotų žmonių skaičių, antras - pagal buto plotą. Kokį variantą pasirinkti, turės nuspręsti patys gyventojai. Žinoma, geriausia, jeigu visi namo gyventojai pasirinktų vieningą variantą. Nes, jeigu pasirinks skirtingus būdus, nebus pasiekta išdalinimo tiesos.

Pastebėjus, kad ir vienu, ir kitu atveju bus nepasitenkinimo ir su tiesa bus prasilenkta, nes niekas nenorės mokėti už kitų žmonių suvartotą vandenį, A.Smaguris sutiko, kad bus problemų, bet nėra kitos išeities. Lengviau bus tvarkytis namų bendrijoms, nes ten visi gyventojai yra žinomi, o namų valdose yra nemažai vadinamųjų probleminių namų. Tad, kol dar Vyriausybė nenustatė galutinės tvarkos, nėra reikalo ir tikslo peržiūrėti vandens suvartojimo normas.

Pas kaimyną aiškintis...

Jeigu buitinis skaitiklis nebus komercinis atsiskaitymo prietaisas, bet tik daliklis, o atsiskaitysime pagal namo įvado skaitiklio rodmenis, kas kontroliuos, kiek butuose gyvena registruotų žmonių ir ar teisingai deklaruojamas vanduo? A.Smaguris sakė, kad patiems gyventojams teks tuo rūpintis, o reikalui esant, eiti ir kontroliuoti.

Betgi pagal Lietuvos įstatymus į privačią nuosavybę be savininko leidimo patekti neįmanoma.

- Kodėl neįmanoma? Išsiaiškinti yra įvairių būdų. Jeigu žmogus mato, kad kaimyno bute yra abejotinų dalykų ir todėl jam reikia mokėti brangiau už vandenį, negu jis suvartojo, reikia eiti pas kaimyną aiškintis. Jeigu tai neįmanoma padaryti, reikia kreiptis į namo administratorių, kad pateiktų ataskaitą apie deklaruojamą vandenį ir įregistruotų žmonių skaičių, ir viskas išaiškės. Kitokių sprendimo būdų nėra. Patiems teks rūpintis ir apskaitos prietaisų priežiūra, ir patikra, kurie dabar metų metus metrologiškai netikrinti. Jeigu žmogus norės įteisinti buto vandens apskaitos prietaisą, sutartyje bus numatytas paslaugos mėnesinis mokestis prižiūrėtojui. Žodžiu, kai bus nustatyta vadinamoji vandens išdalinimo metodika, tada viskas atsistos į savo vietas,- sakė A.Smaguris.