Belovežo sutartis buvo neišvengiama Pereiti į pagrindinį turinį

Belovežo sutartis buvo neišvengiama

2006-12-16 00:00

Interviu “Kauno dienai” buvęs Baltarusijos vadovas pareiškė tikįs savo šalies demokratine ateitimi

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Interviu “Kauno dienai” buvęs Baltarusijos vadovas pareiškė tikįs savo šalies demokratine ateitimi

Šiomis dienomis sukanka penkiolika metų, kai galutinai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Vienas jos “duobkasių”, tuometinis Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius, tvirtina, kad tai buvo pačiu laiku priimtas teisingas sprendimas. Antra vertus, dabar tapęs vienu opozicijos lyderių, jis apgailestauja, kad sugriuvus SSRS Baltarusijoje įsigalėjo diktatūra.

Vilniuje apsilankęs S.Šuškevičius interviu “Kauno dienai” sakė esąs įsitikinęs, kad Baltarusija atsigręš į demokratiją ir europietiškas vertybes. Tiesa, šis procesas gali užtrukti dar ne vienus metus.

Padiktavo politinės ir istorinės aplinkybės

- Jeigu prieš 15 metų nebūtų buvę susitikimo Belovežo girioje ir ten nebūtų pasirašytas susitarimas dėl SSRS egzistavimo pabaigos, ar tas pats būtų įvykę kokia nors kita forma, kitoje vietoje? Ar SSRS sugriuvimo procesas buvo jau iš esmės nulemtas?

- Dabartinis neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad jeigu tuomet baltarusių parlamentas iš anksto būtų žinojęs, ko važiuoju į Belovežą, būčiau nedelsiant atleistas iš užimamų parlamento vadovo pareigų, nes parlamentarai neva nenorėjo griauti Sovietų Sąjungos. Tai visiška netiesa.

Priminsiu, kad prieš 15 metų Belovežo girioje, Viskulių rezidencijoje, susirinkę trijų tuometinių sovietinių respublikų vadovai - Rusijos ir Ukrainos prezidentai Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčiukas bei aš - turėjome teisę pasirašyti tarptautinius susitarimus. Tad Belovežo sutartis buvo pasirašyta visiškai teisėtai. Be to, po kelių dienų ją ratifikavo visų trijų respublikų parlamentai. A.Lukašenka ratifikavimo procese nedalyvavo, bet didžioji dauguma balsavusių Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos narių buvo už tą sutartį.

Tai įrodo, kad įvykiai Beloveže buvo pribrendę. Priešingu atveju sutartis tiesiog nebūtų buvusi ratifikuota. Juk jeigu vos vienos iš trijų respublikų parlamentas pasakytų “ne”, sutartis nepradėtų veikti.

Istorinės, politinės, ekonominės ir kitokios aplinkybės tiesiog padiktavo tą sprendimą. Ir jis buvo priimtas.

Šiaip aš neturėjau kažkokio piktavališko tikslo sugriauti SSRS. Bet tuomet Beloveže buvo priimtas vienintelis protingas sprendimas, padėjęs neskausmingai, be kraujo praliejimo atsikratyti neefektyviu imperiniu dariniu, kurio reformavimas, kaip rodė aplinkybės, neduotų jokių teigiamų rezultatų. Tiesiog teko juo atsikratyti.

Netgi jeigu tuomet Beloveže susitarimas dėl SSRS egzistavimo pabaigos nebūtų pasirašytas, jis vistiek natūraliai “prisirptų” ir atsirastų. Manau, gerai, kad būtent ten ir tuo metu ta sutartis buvo pasirašyta. Tai padėjo išvengti gausybės problemų, galimų įvairių konfliktų ir netgi pilietinio karo.

Sovietinis palikimas dar gajus

- Lietuva tuomet jau buvo SSRS kaimynė, tačiau buvusi sovietų okupuota respublika. Galbūt su tuometine Lietuvos vadovybe konsultavotės, kaip derėtų atsikratyti Sovietų Sąjungos?

- Ne, su Lietuva mes nesikonsultavome, nors tikrai ji tuomet buvo tik ką Maskvos pripažinta kaip nepriklausoma valstybė, tik ką ištrūkusi iš sovietų jungo. Be to, Lietuva yra visiškai šalia tos Viskulių rezidencijos, kur buvome susirinkę.

Vis dėlto ta nepriklausomybės dvasia, kurią iš esmės galima pavadinti ir lietuviška, tiesiog pleveno Beloveže. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, mums buvo pavyzdys, kaip galima spręsti problemas tapus suverenia šalimi.

- SSRS laikais Baltarusiją buvo priimta laikyti bene labiausiai sovietine respublika. Sutiktumėte, kad ji ir dabar dar ganėtinai sovietinė?

- Deja, taip. Ir praeity, ir dabar tai labai sovietinė respublika.

- Ar tai reiškia, kad visi po Belovežo sekę įvykiai Baltarusijoje, pirmiausia A.Lukašenkos diktatūros įsigalėjimas, buvo neišvengiami? Tiesiog baltarusiai to tikrai norėjo. Matyt, ir dabar to nori.

- Baltarusių tautinis elitas, inteligentija buvo naikinami jau nuo XIX amžiaus pradžios. Kartu buvo naikinamas ir tautinis susivokimas. Tas procesas tęsėsi iki pat 1991 metų. Visą tą laiką tiesiog neturėjome galimybių normaliai vystyti savo kultūrą, savo tautinį identitetą.

Todėl tik persilaužimo metais - 1989-1993-iaisiais - turėjome labai trumpą reformų periodą, kurį, deja, pakeitė autoritarizmas.

- Kodėl taip atsitiko?

- Priežasčių daug. Viena jų - revanšistinės jėgos sugebėjo susivienyti, mesti visas savo pajėgas kovai su demokratijos principų įsigalėjimu, tautinio identiteto stiprėjimu, rinkos ekonomikos plėtra. Pridėję dar ir gyventojų nepasitenkinimą dėl smukusio gyvenimo lygio bei socialinio bejėgiškumo, revanšistai sugebėjo 1994 metais pasiekti, kad A.Lukašenka ateitų į valdžią ir įsigalėtų diktatūra.

Beje, tuometiniai Rusijos vadovai irgi prisidėjo prie A.Lukašenkos triumfo. Netgi B.Jelcinas jau nebenorėjo savarankiškos Baltarusijos ir tylomis parėmė “prorusiškojo” A.Lukašenkos atėjimą į valdžią.

Nepasimes Europoje, kai į ją sugrįš

- Nuolat sakoma, kad baltarusių opozicija stiprėja. Bet išoriškai taip toli gražu neatrodo. Regis, tas stiprėjimas labai lėtas. Nejaugi demokratiškos Baltarusijos perspektyva yra dar labai tolima?

- Nesutikčiau, kad ta perspektyva tolima. Esu tikras, kad mes išvysime demokratinę Baltarusiją, sulauksime jos.

- Ko netenka Europa, neturėdama demokratiškos Baltarusijos? Ir ko netenka Baltarusija, nebūdama Europoje?

- Nepaisant to, kad ji kol kas nėra demokratinė, Baltarusiją vis dėlto vadinčiau europietiška valstybe. Mūsų tradicijos europietiškos, mūsų požiūris į gyvenimą yra europietiškas, galbūt tik su kai kuriais ne itin gerais rytietiškais bruožais, pavyzdžiui, pas mus įsigalėjęs pernelyg stiprios, vienvaldės, nedemokratiškos valdžios garbinimas.

Bet Baltarusija tikrai nepasimes Europoje, kai tik į ją sugrįš.

- O kaip Jums patiktų štai tokia paradoksali mintis - galbūt pats A.Lukašenka atsigręš į Europą ir netrukus imsis demokratiškų reformų, ypač turint galvoje po truputį atšąlančius santykius su naftos ir dujų kainas smarkiai padidinti norinčia Maskva?

- Turbūt ir pats A.Lukašenka supranta, kad demokratizavimo, europietiškumo kelias jam gali būti pavojingas. Juk tada jam tektų atsakyti už visus tuos politinius kalinius, už tas politines žmogžudystes, už nedemokratišką daugiau kaip dešimt metų trunkantį valdymą.

Antra vertus, jam gali nebūti kitos išeities. Juo labiau kad dabar Europa jam lyg ir tiesia ranką leisdama suprasti, jog dar nevėlu imtis šalies demokratizavimo, taip išvengiant įvairiausių nemalonių sankcijų.

Demokratijos galima tikėtis greitai

- Beje, kaip vertintumėte tarptautines sankcijas, kurias lyg ir norima įvesti? Ar jos būtų efektyvus būdas kovoti su autoritarine valdžia, ar atsigręžtų prieš paprastus Baltarusijos žmones?

- Sankcijos turi būti gerai apgalvotos ir nuoseklios. Nepastebėjau, kad ligšiolinės sankcijos būtų bent kiek efektyvios.

Tai labai nelengvas klausimas. Prieš priimant sprendimus dėl sankcijų įvedimo viskas turi būti labai gerai išanalizuota. Tai turi daryti žmonės, gerai išmanantys Baltarusiją, jos žmonių mentalitetą, jos įpročius ir situaciją toje šalyje. Kai tuo užsiima žmonės, nežinantys padėties, negauname efektyvaus rezultato.

- Kaip manote, kada mes jau nebegalėsime vadinti Baltarusijos “paskutine diktatūra Europoje”?

- Manau, kad tai įvyks greitai.

- Tai labai nekonkretus atsakymas. Vadinasi, tokius dalykus prognozuoti vis dar sudėtinga?

- Baltarusija po truputį keičiasi. Ji privalo keistis. Priešingu atveju jos tiesiog nebeliks pasaulio žemėlapyje. Nemanau, kad to baltarusiai nori.

Nors kol kas neįmanoma labai tiksliai pasakyti, kada įvyks esminis persilaužimas, esu nusiteikęs optimistiškai. Bendromis tiek vidinės opozicijos, tiek tarptautinės bendruomenės pastangomis Baltarusija taps europietiška valstybe. Galbūt tai įvyks jau kitąmet, galbūt po kelerių metų. Bet tai būtinai įvyks istorine prasme jau greitai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų