Keturių Seimo frakcijų atstovai vakar pradėjo rengti Prezidento apkaltos dokumentus
Prezidento Rolando Pakso apkalta bus ir politinis, ir teisinis procesas. Taip teigia parlamentarai, pradėję rengti valstybės vadovo apkaltos procedūrai reikalingus dokumentus.
Tikimasi apkaltą skelbti pagal visus tris Konstitucijoje numatytus pagrindus - šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą bei įtarimą padarius nusikaltimą.
Rengiamas teikimas
Apkaltai pradėti reikalingas specialiai parengtas teikimas, kuriame turi būti nurodytas formuluojamas kaltinimas Prezidentui, argumentai, svarbiausi faktai, įrodymai ar jų šaltiniai. Visą šią medžiagą jau pradėjo rengti keturių Seimo frakcijų atstovai, vakar susirinkę į pirmąjį susitikimą.
Valdančiosioms Socialdemokratų ir Socialliberalų frakcijoms šioje iniciatyvinėje grupėje atstovauja Julius Sabatauskas ir Alvydas Sadeckas, opozicinėms Liberalcentristų ir konservatorių - Raimondas Šukys bei Andrius Kubilius. Be to, grupėje dirbs keli jos narių pakviesti patalkinti teisininkai. Vakar joje plušėjo Teisės instituto bendradarbis Petras Ragauskas.
Prezidentą remiančios Liberaldemokratų bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos į apkaltą rengiančią iniciatyvinę grupę savo atstovų nedelegavo.
Pagrindu pradėti apkaltą valstybės vadovui tapo visą lapkritį dirbusios Seimo laikinosios komisijos išvados. Pasak neformaliu grupės lyderiu laikomo R.Šukio, iš tų faktų, kurie pateikti komisijos išvadose, atrodo, kad Prezidentui gali būti taikomi visi trys Konstitucijoje numatyti apkaltos pagrindai.
Po teisiškai ilgos ir gana sudėtingos apkaltos procedūros bent vieną iš tų pagrindų patvirtinus mažiausiai 85 Seimo nariams R.Paksas būtų atstatydintas iš Prezidento posto.
Pasirodys kitą savaitę
Apkaltos pagrindais turėtų tapti laikinosios tyrimo komisijos išvados ir surinkti įrodymai, kad Prezidentūrai ir Prezidentui darė įtaką dosniausias jo rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės Avia Baltika vadovas Jurijus Borisovas bei abejotinos reputacijos Rusijos kompanija Almax, valstybės vadovas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui bei atskiriems verslo subjektams, per Prezidentą ir jo patarėjus nutekėdavo įslaptinta informacija.
Pasak R.Šukio, šiandien būtų per anksti nustatyti tuos konkrečius faktus, kurie gali būti įvardijami kaip kaltinimai Prezidentui. Tačiau per kelias artimiausias dienas darbo grupė ketina parengti tokius faktus ir pateikti juos Seimui. Tai turėtų būti padaryta kitą savaitę, jeigu iki to laiko R.Paksas neatsistatydins pats.
Po teikimu pradėti apkaltą turi pasirašyti ne mažiau kaip 36 Seimo nariai. Manoma, kad pasirašiusiųjų bus gerokai daugiau. Kauno dienos žiniomis, po siūlymu pradėti apkaltą bus bandoma iškart surinkti ne mažiau kaip 85 Seimo narių parašus, kad Prezidentui būtų tiesiog psichologiškai nejauku likti poste.
Stengsimės, kad teikimas būtų teisiškai kvalifikuotai parengtas, logiškai surašytas. Tik tada jis galės būti priimtinas daugumai parlamentarų, - sakė Kauno dienai socialdemokratas J.Sabatauskas.
Bus sudaryta dar viena komisija
Surinkus parašus Seimas turės sudaryti specialią parlamentinę komisiją, kurioje nuo trečdalio iki pusės narių bus profesionalūs teisininkai. Ši komisija turės spręsti, ar teikimas pradėti apkaltą yra pagrįstas. Seimas turės nurodyti komisijai, per kiek laiko ji turi pateikti savo išvadą.
Jeigu komisija nusprendžia, kad pagrindas apkaltai yra, o parlamentas savo ruožtu pritaria tokiai išvadai, pradedamas pats apkaltos procesas, šiek tiek primenantis teismo posėdžius. Juose turi būti išklausyti apkaltos iniciatoriai, liudininkai, pats Prezidentas. Po to Seimas balsuoja, ar pritarti kaltinimams. Jeigu nors vienam kaltinimui pritaria ne mažiau kaip 85 parlamentarai, Prezidentas turi atsistatydinti.
Pasak R.Šukio, apkalta Seime yra ir teisinis, ir politinis procesas. Pati procedūra - specialiosios komisijos darbas, apkalta Seimo posėdyje vyksta pagal teisinius kanonus, panašiai kaip teisme. Tačiau galutinį sprendimą priima Seimas, kurio balsavimas dėl apkaltos išvados yra politinis procesas, - Kauno dienai sakė jis.
Beje, Seime apsižiūrėta, kad Lietuvos įstatymuose niekaip nereglamentuojami priešlaikiniai Prezidento rinkimai. Todėl jeigu valstybės vadovas atsistatydintų arba būtų priverstas pasitraukti iš pareigų apkaltos proceso tvarka, parlamentarai turėtų skubiai keisti Prezidento rinkimų įstatymą, numatyti jame priešlaikinių rinkimų galimybę, tvarką ir sąlygas.
Naujausi komentarai