Pas Seimo Pirmininką apsilankę Lietuvoje išrinkti europarlamentarai savo veikloje pasigedo informacijos iš valstybės institucijų
Lietuvių europarlamentarams kol kas sunkiai sekasi įgyvendinti savo idėjas didžiuliame ir nepaslankiame Europos Sąjungos sprendimų priėmimo mechanizme. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Netrukus Europos Parlamentas turėtų patvirtinti bene pirmąjį Lietuvos atstovų parengtą projektą, tiesa, skirtą ne tiesiogiai mūsų valstybei.
Europarlamentarai iš Lietuvos taip pat skundžiasi negaunantys pakankamai informacijos apie valstybės poziciją kai kuriais aktualiais klausimais. Šią spragą žadama ištaisyti.
Baltarusiškos radijo laidos - iš Lietuvos
Iš 732 Europos Parlamento narių tik 13 yra iš Lietuvos. Jie priklauso net šešioms gana skirtingoms politinėms jėgoms. Tokiam nedideliam europarlamentarų būreliui nėra lengva pasiūlyti ir įtikinti kolegas priimti kai kurias lietuviškas idėjas, teisės aktus, susijusius su Lietuva.
Briuselyje ir Strasbūre, kur mes dirbame, kaip niekur kitur jaučiame, kiek mūsų yra mažai. Bandome sudaryti bendrus blokus su Europarlamente dirbančiais latviais, estais, švedais, suomiais, danais, tačiau vis tiek mandatų skaičius nėra įspūdingas, - Kauno dienai pasakojo viena Europos Parlamento narių, konservatorė Laima Andrikienė.
Pasak jos, silpnai girdimų lietuvių idėjoms nėra lengva prasibrauti gana tankiuose Briuselio ir Strasbūro biurokratiniuose brūzgynuose, todėl iki šiol, per pusmetį nuo darbo pradžios, Europos Parlamente nebuvo priimta nė vieno teisės akto, kuris būtų pasiūlytas Lietuvos atstovo.
Tačiau pirmoji kregždė jau netrukus turėtų pasirodyti. L.Andrikienė teigė, kad ji yra pasiūliusi rezoliuciją dėl ES santykių su Baltarusija. Šiuo dokumentu turėtų būti palaimintas bendras lietuvių ir opozicinių baltarusių žurnalistų projektas, skirtas kovai su Lietuvai kaimyninėje valstybėje įsigalėjusiu nedemokratiniu režimu - radijo transliacijos baltarusių ir rusų kalbomis iš Lietuvos teritorijos. Šiam projektui įgyvendinti ES iš savo biudžeto turėtų jau kitąmet skirti kelis milijonus eurų.
Šis projektas jau sulaukė Europos Parlamento Biudžeto komiteto pritarimo, netrukus jis turėtų būti svarstomas plenariniame posėdyje, - pasakojo europarlamentarė. Ji tikisi, kad pinigai iš europietiškų fondų bus gauti jau kovą ar balandį.
Keli milijonai eurų per metus ES nenuskurdintų, tačiau tai, mano nuomone, būtų kur kas efektyvesnis pilietinių, demokratinių iniciatyvų ir tradicijų stiprinimo būdas nei siųsti atstovus į Baltarusiją, atlikti monitoringą ar grasinti Minskui sankcijomis, - samprotavo L.Andrikienė.
Nežino valstybės pozicijos
Šis Lietuvos atstovų pasiūlytas projektas būtų pirmasis, gavęs Europos Parlamento pritarimą. Tačiau jis tiesiogiai nesusijęs su Lietuvos žmonių gyvenimu. Tiesiausias būdas europietiškai daryti įtaką Lietuvos gyvenimui - per ES biudžeto pinigus, skiriamus Lietuvai. Kaip tik dabar pradedamas darbas, skirtas 2007-2013 metų ES biudžetui parengti. Todėl Europos Parlamento narių didžiausias uždavinys yra stengtis, kad šiame biudžete Lietuvai būtų skirtos kuo didesnės sumos įvairiems projektams įgyvendinti, - Kauno dienai pasakojo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovas Gintaras Didžiokas.
Jis kartu su L.Andrikiene, taip pat socialdemokratu Aloyzu Sakalu, liberalcentristu Eugenijumi Gentvilu bei Darbo partijos atstovais Jolanta Dičkute ir Šarūnu Biručiu vakar buvo atvykę susitikti su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku.
Susitikime europarlamentarai teigė pasigedę aiškios valstybės pozicijos įvairiais klausimais. Norėtume turėti valstybės poziciją už savo nugaros ne tam, kad ją deklaruotume, bet tam, kad ją žinotume labai aiškiai, labai suprantamai ir atstovautume Lietuvos žmonių interesams, - sakė Š.Birutis. Jis taip pat pageidavo, jog europarlamentarams būtų prieinama ir slapta informacija.
Pasak A.Sakalo, susitikime buvo kalbama apie informacijos sistemos sukūrimą: Manau, kad Seimo Europos reikalų komitetas turėtų čia groti pirmuoju smuiku, suderinti savo poziciją su Vyriausybe, su parlamentu ir pateikti ją europarlamentarams, kad jie žinotų, kokia yra vienu ar kitu klausimu Lietuvos pozicija.
Tvirtina gerai sutariantys
E.Gentvilas apgailestavo, kad Europos Parlamento narių sekretoriai, padėjėjai neturi automatinės teisės patekti į ministerijas, į Seimą ir gauti informaciją.
Jis pateikė pavyzdį, kokia informacija yra kartais reikalinga europarlamento darbe: Šiuo metu rengiamas ir svarstomas dokumentas, kad ES mažintų sausumos transportu pervežamų krovinių kiekį ir didintų vandens transportu gabenamų. Lietuvos vežėjų automobiliais ir jūrininkų nuomonę šiuo klausimu mes žinome, tačiau Susisiekimo ministerija mums delsia atskleisti savo poziciją, kuri yra labai svarbi.
A.Paulauskas pripažino, jog kuo skubiau turi būti sukurta apsikeitimo informacija tarp Lietuvos institucijų ir europarlamentarų sistema.
Susitikime dalyvavęs Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Alfredas Pekeliūnas pažymėjo, jog europarlamentarus ketinama reguliariai kviesti dalyvauti Vyriausybės poziciją dėl ES priimamų sprendimų svarstysiančio Europos reikalų komiteto posėdžiuose. Jie ten galės išgirsti daug naudingos informacijos, tik neturės balso teisės.
Po susitikimo su Seimo Pirmininku europarlamentarai neigė spaudoje pasirodžiusią informaciją, neva jie negali sutarti dėl asmeninių priežasčių. Mūsų nereikia sutaikyti, - sakė E.Gentvilas. Vienybę taip pat demonstravo ir skirtingoms Europos Parlamento frakcijoms priklausantys L.Andrikienė ir A.Sakalas. Tai, kad stovime kartu, jau parodo, kad sutariame normaliai, - juokavo A.Sakalas.
Tiesa, susitikime su A.Paulausku nedalyvavo sunkiu charakteriu pasižyminti Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė, išrinkta pagal liberalcentristų sąrašą, taip pat Darbo partijos atstovė Ona Juknevičienė. Kalbama, kad šios dvi moterys sunkiai randa bendrą kalbą.
Naujausi komentarai