BŪSIMI MEDIKAI NENORI ATIDIRBTI VALSTYBEI

Įpareigojimas būsimiesiems medikams numatyti būsimą darbo vietą dar stojimo į universitetą sutartyje gali prieštarauti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams, mano Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Įpareigojimas būsimiesiems medikams numatyti būsimą darbo vietą dar stojimo į universitetą sutartyje gali prieštarauti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams, mano Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Tai studentus vienijančios organizacijos atstovai pareiškė po to, kai pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti, ar galima įpareigoti medicinos studentus po studijų tam tikrą laiką atidirbti gydymo įstaigose.

LSS atstovų teigimu, leidus į studijų sutartis įtraukti nuostatą dėl būsimo mediko darbo vietos, būtų ribojama absolventų konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.

„Žinoma, valstybė turi planuoti - tai ir dabar daroma tikslinio finansavimo pagalba ir nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių atskirose studijų srityse, tačiau priverstinis atidirbimas po studijų mums nepriimtinas, tai pažeidžia esmines žmogaus teises ir laisves reglamentuotas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą gabiausiems studentams ir jie neturėtų būti verčiami už nemokamą vietą atidirbti“, – LSS išplatintame pranešime cituojamas sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Anot jo, studentai taip pat supranta, kad sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas Lietuvoje nėra tolygus, tačiau didžiausią nepasitenkinimą esą kelia Sveikatos ir apsaugos ministerijos pasirinktas šios problemos sprendimo būdas.

„Turėtų būti kuriami mechanizmai, kurie skatintų jaunus gydytojus likti Lietuvoje ir dirbti vietose, kuriose specialistų trūksta. Absolventams turėtų būti suteikiamos socialinės garantijos ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje paklausus atlyginimas, tai, o ne valstybės ribojimai, gerintų medicinos prieinamumą visuose Lietuvos regionuose“, – sakė P.Baltokas.

LSS primena, kad šiuo metu egzistuoja vadinamųjų tikslinių dotacijų sistema, kai nepatekęs į valstybės finansuojamą vietą, gali pretenduoti į papildomą krepšelį.

Kaip BNS sakė P.Baltokas, tokie studentai tuomet turi pasirašyti sutartį su būsimais darbdaviais, kurie apmoka iki 80 proc. studijų kainos. Tačiau ir tokia sistema, pasak LSS pirmininko, nėra tobula - studentų atstovai šiemet kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją prašydami numatyti konkrečią būsimo darbuotojo etato dalį, susieti jo atlyginimą su darbo užmokesčio svyravimais rinkoje.

„Bet tai nėra, dėl ko į KT kreipėsi gerbiamas V.P.Andriukaitis - jis kreipiais dėl visų studentų“, - sakė P.Baltokas.

V.Andriukaitis prašydamas išaiškinimo dėl studentų įpareigojimo dirbti konkrečioje vietoje po studijų į KT kreipėsi pirmadienį.

Toks mokslo įstaigos ir studento susitarimas, anot ministro, būtų suprantamas kaip "valstybės užsakymas". KT prašoma taip pat išaiškinti, ar valstybės užsakymas galioja ir sveikatos apsaugos srityje.

Ministerijos teigimu, valstybės užsakymas sveikatos apsaugoje leistų išvengti atskirų sričių specialistų trūkumo, būtų pagerintas medicinos prieinamumas visuose Lietuvos regionuose.

Kartu KT prašoma atsakyti, ar valstybei tenkinant sveikatos priežiūros specialistų poreikį, tam tikra specialisto parengimo dalis gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.