Chrizantemų sostas laikinai persikels į Lietuvą Pereiti į pagrindinį turinį

Chrizantemų sostas laikinai persikels į Lietuvą

2007-04-28 00:00

Po mėnesio Vilniuje pirmą kartą apsilankysiančio Japonijos imperatoriaus lauks jo garbei iškeptas lietuviškas šakotis

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Po mėnesio Vilniuje pirmą kartą apsilankysiančio Japonijos imperatoriaus lauks jo garbei iškeptas lietuviškas šakotis

“Koničiva!” Išvertus iš japonų kalbos - “laba diena”. Matyt, ne kartą šis žodis bus ištartas gegužės pabaigoje Vilniuje, kai čia pirmą kartą Lietuvos istorijoje lankysis Jo didenybė Japonijos imperatorius Akihito ir Jos didenybė imperatorienė Mičiko.

Imperatoriškąją porą galės išvysti ir paprasti vilniečiai.

Atskris dviem lėktuvais

Lietuvos vadovai ne kartą lankėsi Japonijoje ir buvo susitikę su imperatoriumi Akihito. Tuo tarpu Tekančios saulės šalies valdovas mūsų valstybėje lankysis pirmą kartą.

Imperatoriaus vadovaujama dvariškių, japonų pareigūnų ir maždaug 50-ties žurnalistų delegacija gegužės 26 dieną, šeštadienį, į Vilnių net dviem lėktuvais atskris iš Rygos.

Prezidentūroje bus surengtas oficialus imperatoriškosios šeimos priėmimas. Pasisveikinę su pirmąja Lietuvos pora Valdu Adamkumi ir Alma Adamkiene imperatorius Akihito ir imperatorienė Mičiko išeis į priešais Prezidentūrą esančią S.Daukanto aikštę pasveikinti ten susirinkusių vilniečių.

Prezidentūroje aukštų svečių garbei bus surengti oficialūs pietūs. Vakarienė nenumatyta, jos atsisakė patys japonai.

Akihito ir Mičiko padės gėlių Antakalnio kapinėse ant memorialo žuvusiems už Lietuvos laisvę, taip pat prie Vilniaus centre esančio nedidelio paminklo Čijūnei Sugiharai, kuris Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas Japonijos konsulu Lietuvoje, išgelbėjo nemažai žydų gyvybių.

Monarchas su žmona taip pat turėtų apsilankyti kaip tik tomis dienomis vyksiančio tarptautinio folkloro festivalio “Skamba skamba kankliai” renginyje Arkikatedros aikštėje. Imperatoriškajai porai bus surengtas maždaug 20 minučių lietuvių tautinės muzikos koncertas.

Japonijos pusei siūlyta Akihito ir Mičiko paviešėti Trakuose arba Kaune, tačiau ji mandagiai atsisakė šio pasiūlymo, nusprendusi apsiriboti tik Vilniumi. Japonų pareigūnai pageidauja, kad vizito programa nebūtų perkrauta.

Gegužės 27-osios, sekmadienio, rytą imperatoriškoji pora išskris iš Vilniaus tęsti savo vizitą po penkias Europos valstybes.

Gyvens senamiestyje

Imperatoriškajai porai labai svarbus tiesioginis bent akių kontaktas ir su pavaldiniais, ir su kitų valstybių, kuriose ji apsilanko, gyventojais. Būtent todėl automobiliuose, kuriais važiuoja Akihito ir Mičiko, stengiamasi laikyti pravirus langus, kad imperatoriškoji pora galėtų matyti juos sveikinančią minią. Ar taip bus Vilniuje, priklausys nuo saugumo pareigūnų instrukcijų ir oro sąlygų.

Atskirų reikalavimų limuzinams nebuvo. Nėra ir ypatingų, tik Japonijos taikomų karališkojo protokolo reikalavimų. Todėl rengiant vizitą vadovaujamasi paprastomis aukščiausio rango svečių valstybinių vizitų protokolo taisyklėmis.

Apie būsimą vizitą Japonijos pusė Lietuvai pranešė jau daugiau kaip prieš pusmetį. Sausį Vilniuje apsilankė pirmoji japonų imperatoriškojo dvaro protokolo pareigūnų delegacija. Vėliau buvo dar du tokių delegacijų apsilankymai. Kruopščiai rengta kiekviena būsimo vizito detalė, netgi skaičiuota, kiek laiko užtruks japoniškosios imperatoriškosios poros pakilimas pagrindiniais Prezidentūros laiptais.

Be to, į Vilnių prieš porą savaičių jau buvo atskridęs ir japoniškas imperatoriškasis lėktuvas išbandyti oro uosto pakilimo-tūpimo tako dangos.

Atvykę aukšti svečiai apsigyvens Vilniaus senamiestyje esančio viešbučio “Radisson SAS Astoria” Karališkuosiuose apartamentuose. Juose jau gyveno nemažai Lietuvoje apsilankiusių aukščiausio rango svečių, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas V.Bušas.

Japonai labai susidomėjo lietuvišku šakočiu, pavadino jį “pyragu-medžiu”. Imperatoriškajai porai valstybinių pietų metu desertui planuojama pateikti šakočio gabaliukus, kartu bus pademonstruotas ir visas gaminys.

Akihito ir Mičiko nemažai keliauja. Nuo Akihito įžengimo į sostą 1989 metais imperatoriškoji pora iš viso yra aplankiusi 52 valstybes.

Be to, jų didenybės yra aplankę visas 47 Japonijos prefektūras ir daugelį iš šimtų atokių japonų salų. Kasmet jie mažiausiai tris kartus leidžiasi į keliones po šalį, apsilanko Nacionalinėje sporto šventėje, Nacionalinėje medžių sodinimo šventėje ir Branginamos jūros šventėje, kurios rengiamos vis kitoje prefektūroje.

Ilgiausiai valdanti dinastija

Akihito yra jau 125-asis japonų monarchų dinastijoje. Pati imperija buvo įsteigta 660 metais prieš Kristų, dinastija prasidėjo VIII amžiuje po Kristaus. Tai ilgiausiai valdanti dinastija pasaulyje.

Imperatoriškajam Japonijos sostui yra suteiktas Chrizantemų sosto vardas. Chrizantema yra nacionalinė Tekančios saulės šalies gėlė, pavaizduota ir jos herbe.

Imperatorius japoniškai vadinamas “teno”. Jis taip pat yra senovinės Šinto religijos aukščiausiasis šventikas. Verčiant iš japonų, “šinto” reiškia “dievų kelią”.

Akihito gimė 1933 metų gruodžio 23 dieną, tad jam jau yra sukakę 73-eji. Po savo tėvo mirties Akihito imperatoriumi tapo 1989 metų sausio 7 dieną. Nuo tada Japonijoje prasidėjo naujas nacionalinis metų skaičiavimas, atitinkantis imperatoriaus valdymo periodą. Japoniškai šis laikotarpis vadinamas Heisei.

Akihito yra buvusio imperatoriaus Hirohito vyriausias sūnus ir penktasis vaikas šeimoje. Hirohito valdė Japoniją ir Antrojo pasaulinio karo metais, tuomet, kai ši šalis buvo viena sąjungininkų nugalėtų agresorių. Bet imperatorius nebuvo smerkiamas už tai, kad neva “užmerkė akis” ir leido vyriausybei tapti viena agresorių didžiausiame žmonijos istorijoje kare. Japonijoje nepriimta vertinti savojo imperatoriaus, tik visai neseniai pradėta atsisakyti monarcho priskyrimo dangaus siųstiems asmenims.

Be to, pagal Japonijos konstituciją imperatorius nesikiša į politiką. Tiesa, jis formaliai skiria ministrą pirmininką, tačiau yra nurodoma, kad tai daroma griežtai atsižvelgus į visos liaudies išrinktame parlamente susidariusią daugumą.

Japonijos konstitucijos 1 straipsnyje įrašyta, kad “imperatorius yra valstybės ir tautos vienybės simbolis, jo statusą nustato tautos, kuriai priklauso suvereni valdžia, valia”.

Vedė nekilmingą merginą

Akihito mokėsi perų mokykloje, kažkada veikusioje prie imperatoriškojo dvaro, kuri vėliau tapo prestižinė, visiems prieinama mokymo įstaiga. 1956-aisiais jis baigė politikos mokslus Gakiusino universiteto Politikos ir ekonomikos fakultete.

1959 metų balandį Akihito vedė Mičiko Šiodą, gimusią 1934-ųjų spalio 20 dieną. Mičiko kilusi iš aukštos kultūros, inteligentiškos, tačiau nekilmingos šeimos. Jos tėvas buvo grūdų malimo kompanijos vadovas. Tokiu būdu buvo pažeista ilgaamžė tradicija, nurodanti kronprincui rinktis žmoną tik iš aristokratiškos šeimos.

Imperatoriškoji taryba, kurią sudaro šalies ministras pirmininkas, abiejų parlamento rūmų bei vyriausiojo teismo vadovai, kiti aukšti pareigūnai ir dvariškiai, vienbalsiai pritarė Akihito pasirinkimui vesti Mičiko.

Tuoktuvių ceremonija buvo persmelkta japoniškų tradicijų, tačiau bene pirmą kartą kronprincas su savo išrinktąja važiavo Tokijo gatvėmis atviromis karietomis.

Tekančios saulės šalies imperatoriškosios tradicijos, įskaitant ir šeimos, yra labai griežtos, tačiau Akihito ir Mičiko pavyko šioje srityje pasiekti tam tikrų nuolaidų bei liberalių nuostatų. Pavyzdžiui, nepaisant užimtumo, abu tėvai patys auklėjo savo vaikus, neatidavė jų auklių ir kamerdinerių globai, kaip visuomet buvo anksčiau.

Rašo eilėraščius

Kaip ir jo tėvas, Akihito domisi biologija ir ichtiologija. Paskelbti 25 jo moksliniai darbai apie jūrines žuvis. Akihito yra išrinktas Londono Linėjaus bendrijos garbės nariu. Ši bendrija yra laikoma garbingiausiu tarptautiniu biologų sambūriu. Be to, japonų imperatorius domisi istorija.

Iš visų sporto šakų Akihito pirmenybę teikia tenisui. Netgi su savo žmona Mičiko jis susipažino teniso korte. Monarchas neatsisako ir pajodinėti.

Netoli Tokijo japonų imperatorius turi savo ryžių lauką. Monarchas pats jame kasmet sodina ryžius. Taip jis tęsia savo tėvo pradėtą tradiciją.

Imperatorienė labai mėgsta muziką. Ji skambina pianinu ir puikiai akompanuoja imperatoriui, griežiančiam violončele. Mičiko groja pianinu ir arfa. Ji taip pat mėgsta megzti ir siuvinėti. Be to, imperatorienė domisi literatūra ir gėlėmis. Kaip ir jos vyrui, tenisas yra Mičiko mėgstamiausia sporto šaka.

Imperatorienė augina šilkaverpius rūmų šilkininkystės centre, padedama keleto tarnautojų maitina vikšrus šilkmedžių lapais, tęsdama tradiciją, kurią dar 1871 metais pradėjo imperatorienė Šioken, Akihito proprosenelio žmona.

Jų didenybės kuria eilėraščius klasikine japoniška poezijos forma, siekiančia VIII amžių. Akihito ir Mičiko išleido savo vaka eilių rinktinę dar būdami kronprincais. 1997 metais buvo išleista imperatorienės vėlesnių metų vaka eilių rinktinė. Kiekvienų metų sausį Akihito rūmuose rengia Naujamečius poezijos skaitymus.

Imperatorienė domisi įvairiomis meno sritimis ir ypač gerai išmano klasikinę Japonijos literatūrą.

Akihito yra įveikęs prostatos vėžį. Jis diagnozuotas 2002 metais, tačiau po kitąmet įvykdytos operacijos imperatorius išgijo.

Imperatoriškoji šeima susilaukė trijų vaikų. Tai 1960-aisiais pasaulį išvydęs princas Naruhito, tapęs sosto įpėdiniu, taip pat princas Fumihito, gimęs 1965 metais, ir Sajako, kuriai tik ką sukako 38 metai. Sajako prieš dvejus metus ištekėjo už verslininko ir atsisakė princesės titulo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų