Keli Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai ragina Seimo narius pabrėžti, kad parlamentinis tyrimas dėl Lietuvoje galėjusių egzistuoti amerikiečių slaptų kalėjimų nenustatė žmogaus teisių pažeidimų.
Atstoja atskirąją nuomonę
Trys NSGK nariai – liberalcentristas Vytautas Bogušis, socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas – įregistravo pasiūlymą Seimo nutarimui dėl komiteto atlikto tyrimo išvadų patvirtinimo.
"Tai yra lyg ir mūsų atskiroji nuomonė, kurią teikiame visam Seimui patvirtinti nutarime dėl tyrimo išvadų. Manome, kad turime ir sau, ir visam pasauliui pasakyti, jog atliekant tyrimą nebuvo nustatyta žmogaus teisių pažeidimų. Mums tai atrodo labai svarbu, nes dabar labai plačiai diskutuojamas klausimas, kad Lietuva neva galėjo pažeisti žmogaus teises, turėdama savo teritorijoje kalėjimą įtariamiems teroristams ir galbūt laikydama juose kalinius", – dienraščiui sakė V.Bogušis.
Teikiamame trijų parlamentarų pasiūlyme konstatuojama, kad "su Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) veikla ar sulaikytų asmenų pervežimu siejami orlaiviai kirto Lietuvos oro erdvę ir buvo nusileidę Lietuvos teritorijoje, CŽV pareigūnams buvo sudarytos sąlygos, išvengiant pasienio ir muitinės procedūrų, atvykti ir išvykti iš Lietuvos teritorijos, savo nuožiūra ir tikslais naudotis tam tikromis jų prašymu ir su jų pagalba įrengtomis patalpomis ir objektais".
Tačiau, kaip nurodyta pasiūlyme, "parlamentinio tyrimo metu nenustatyta, kad į Lietuvą būtų atvežti ar iš jos išvežti CŽV pareigūnų sulaikyti asmenys, tokie asmenys kalinami ar tardomi, arba kitaip Lietuvos politikų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų sprendimais ar veiksmais būtų pažeistos žmogaus teisės".
Dauguma pritarė
Vakar NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas Seimo nariams pristatė pernai spalį–gruodį vykusio tyrimo, ar Lietuvoje 2002–2006 m. galėjo egzistuoti CŽV slaptieji sulaikymo centrai, kuriuose esą galėjo būti laikomi įtariamieji teroristai, išvadas.
Dalis parlamentarų pareiškė nepasitenkinimą šiomis išvadomis, tačiau dauguma balsavo už jas po pateikimo – 67 Seimo nariai buvo už, 8 balsavo prieš, 15 susilaikė. Galutinis balsavimas dėl komiteto atlikto tyrimo numatomas Seime kitą savaitę.
Trumpai pristatydamas išvadas A.Anušauskas sakė, kad 2002–2006 m. Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV, bet komitetas nenustatė, ar jais buvo skraidinami sulaikyti asmenys. Kita vertus, tuometė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė bent kelis kartus neleido pasieniečiams ir muitininkams patikrinti orlaivių.
VSD buvo gavęs prašymą įrengti kaliniams laikyti tinkamas patalpas. Įgyvendinus du projektus, Svečių namuose Vilniaus centre ir buvusiose jojimo maniežo patalpose Antaviliuose šalia sostinės buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti kaliniams. NSGK tyrimo duomenimis, Vilniaus centre įrengtos patalpos nebuvo naudojamos sulaikytiesiems. Bet Antaviliuose lietuvių saugumo darbuotojų partneriai iš CŽV esą galėjo elgtis kaip tinkami, be VSD kontrolės.
NSGK taip pat nustatė, kad aukščiausi pareigūnai nebuvo tinkamai informuojami apie bendradarbiavimą su CŽV. "Siekiant galutinio aiškumo, Generalinė prokuratūra raginama ištirti, ar kai kurių aukštų VSD pareigūnų veiksmai galėjo būti neteisėti", – sakė A.Anušauskas. Prokurorai raginami ištirti, ar buvusių VSD direktorių Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus bei jų pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko veikla neprasilenkė su įstatymais.
"Galvos neguldyčiau"
"Laikome šias išvadas pagrįstomis. Už kiekvieno sakinio yra atitinkama informacija ir pagrindimas", – sakė A.Anušauskas.
Kita vertus, jis negalėjo tiksliai pasakyti, ar tikrai Lietuvoje buvo neteisėtai laikomi įtariami teroristai: "Galvos neguldyčiau, kaip buvo iš tikrųjų, – galbūt taip, o galbūt ne. Taip, mes nenustatėme konkrečių kalinių. Bet jeigu saugumo pareigūnai tik pasyviai stebi, ką partneriai atveža, to tinkamai nekontroliuoja, tai ir mes negalime tiesiai atsakyti."
Naujausi komentarai