„Henrikas Vaitiekūnas – legendinis žurnalistas, kuriam paprastų žmonių istorijos ir gyvenimai rūpėjo labiau nei politika. Jis mokėjo į kasdienybę pažvelgti su švelniu humoru, o į sudėtingus gyvenimo išbandymus – su išmintimi ir tikėjimu. H. Vaitiekūno gebėjimas pastebėti žmogų, išgirsti jo istoriją ir dalytis savo patirtimi praturtino Lietuvos žurnalistiką ir paliko ryškų pėdsaką“, – buvo rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
Pasak šalies vadovo, H. Vaitiekūnas savo profesinę patirtį, laiką ir energiją negailėdamas skyrė ne tik žurnalistikai, bet ir jaunųjų kolegų ugdymui bei savanorystei. Savo veikla jis liudijo, kokią reikšmę turi nuoširdus dėmesys kitam žmogui, atjauta ir noras padėti.
Nevyriausybinės organizacijos POLA atstovai taip pat reiškė užuojautą.
„Šiandien mus pasiekė liūdna žinia – į Amžinybę išėjo šviesaus atminimo POLA savanoris pacientų gidas Henrikas Vaitiekūnas. „Žodis gydo nė kiek ne mažiau negu rimtas vaistas“, – sakė Henrikas. Šį tikėjimą jis liudijo savo savanoryste: skyrė laiką pokalbiams, dalijosi asmenine patirtimi, padėjo nurimti ir atrasti viltį susidūrusiems su onkologine liga žmonėms. Jo buvimas mūsų bendruomenėje daugeliui reiškė paprastą, bet labai svarbų žinojimą – esu ne vienas. Romus, išklausantis ir įsiklausantis – toks Henrikas liks mūsų atmintyje. Pasiilgsime jo vidinės ramybės, inteligencijos ir su niekuo nesupainiojamo humoro jausmo. Esame dėkingi gerbiamam Henrikui už jautrumą, savanorystei skirtus metus ir palaikymą. Jo žodžiai ir gerumas liks su mumis. Nuoširdžiai užjaučiame a. a. Henriko šeimą ir artimuosius. Liūdime kartu su Jumis“, – rašė POLA.
„Tiek daug liko ir tiek daug nespėjome“, – trumpai feisbuke rašė žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.
„Lengvos kelionės, mielas Henrikai... Pasiilgsiu mūsų ilgų ir įdomių pokalbių. Tebūnie jums lengva Klaipėdos žemė. Man garbė buvo būti jūsų bičiuliu daugiau nei 20 metų“, – skelbė muzikos prodiuseris Mindaugas Bendžius.
Jautrius žodžius skyrė ilgametė jo kolegė, žurnalistė Edita Mildažytė.
„Kas čia per laikas, kad iškilūs ir gražūs žmonės iškeliauja vienas paskui kitą… Kaip kokie paukščiai. Netekome talentingo, šmaikštaus ir labai išradingo žurnalisto Henriko Vaitiekūno. Galėčiau laikyti jį savo profesijos mokytoju… Dar studentę jis mane kviesdavo sykiu daryti reportažus „Labam rytui“.Visada ką nors iškrėsdavo… Pamenu, filmavome tokią meškutę Nidą, kurią žmonės buvo užauginę privačioje sodyboje netoli Rokantiškių. Kai jau pakalbinau meškos šeimininkę, Henrikas paragino mane duoti gyvūnui saldainį… Vėliau visas siužetas buvo sumontuotas iš to, kaip bėgioju nuo meškutės, žinoma, pagal jo pamėgtą „Lambados“ melodiją. O kiek mes visko prikrėsdavome jo sumanytuose „Žaidimuose“! Ir pinigus už perėjimą tiltu rinkome, ir automobilių greitį fenais matavome… Daugelis ir šiandien atsimena legendinę jo kurtą „Laisvės alėją“. Ilsėkis… Važinėkis ten, aukštybėse, savo surūdijusiais „Žiguliais“, kuriuos žadėjai man testamentu palikti… Niekada nepamiršiu Tavo sparnuotos frazės, kad vyras ir moteris tikrai gali būti draugai… Bet tai yra nesąmonė! Buvai ir esi šviesa, linksmumas ir geras ūpas, stiprokai dvelkiantis tabaku. Tegul Dangus Tave pasitinka… Ir akį merk tik gražiausiems angelams!“ – feisbuke rašė E. Mildažytė.
H. Vaitiekūnas mirė eidamas 78-uosius metus.
(be temos)