DANIJOS TARNYBOS GRASINO ATIMTI ŠEIMOS VAIKUS: TAI PRIEVARTINĖ PAGALBA, JOS NEGALĖJOME ATSISAKYTI

Trys mažamečiai vaikai ant rankų ir baimė juos visus prarasti. Šeima su tokia patirtimi mėnesio pradžioje sugrįžo iš Danijos. Šokui praėjus nuspręsta kalbėti viešai, pasakojama LNK reportaže.

„Mums įteiktas laiškas, kad iš mūsų bus paimti trys vaikai. Jų manymu, mes nesugebame jų tinkamai prižiūrėti, vystyti ir aprūpinti“, – pasakojo tėvas.

Vyriausiam vaikui ketveri, mažiausiam – vos trys mėnesiai.

Pateiktuose tarnybų dokumentuose nurodoma, kad šeima tinkamai prižiūrėti vaikus gali tik pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau pasiekus kitą raidos etapą tėvai nesugeba sudaryti tinkamų sąlygų ir galimybių vystytis, vaikai regresuoja. Du iš vaikų turi specialiųjų poreikių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mes aišku supratom, kad reikia kuo greičiau bėgti“, – atviravo tėvas.

„Aš labai pasimetusi esu iš tikrųjų. Labai viskas neapibrėžta“, – tikino vaikų mama.

Norim, kad Danijos sistemos pareigūnai panaikintų tuos nusikalstamus sprendimus ir viešai atsiprašytų mūsų.

Šeima Danijoje gyveno virš penkerių metų. Įsitvirtino, turėjo darbus, sako, kad didesnio dėmesio sulaukė, kai vaikai pradėjo lankyti darželį.

„Dėl to, kad jie atsilieka nuo bendraamžių, atsilieka vystymesi, todėl tarnybos priėmė išvadą, jog mes nesugebame vaikams sudaryti tinkamų vystymosi sąlygų“, – aiškino mama.

„Du metus mus terorizavo. Jų pagalba mums iš viso nereikalinga buvo. Po tris kartus per dieną ateidavo pas mus į namus, siūlydavo mums nereikalingų paslaugų. Jų vadinama psichologinė pagalba reikalinga tik tam, kad iš vidaus pamatytų, kaip mes gyvename, mąstome ir panašiai. Aš tiesiai šviesiai jiems sakydavau „ko jūs norit?“ Jie buvo nepatenkinti, nes aš supratau, ko jie nori“, – sakė tėvas.

„Tai prievartinė pagalba, jos negalėjome atsisakyti“, – pabrėžė motina.

Vyras pasakoja, kad ir pabėgimas vyko dramatiškai. Mažiausias vaikas neturi dokumentų.

„Mes negalėjome per tą laikotarpį niekaip susisiekti su Lietuvos ambasada“, – apmaudavo vyriškis.

Tarnybos laukia atsakymo

Tai versija, kurią pasakoja tėvai. Lietuvos tarnyboms situacija jau žinoma.

„Su baime, kad kitoje šalyje netiko standartas, labai sunku įvertinti. Aš sakyčiau, net nėra ko bėgti prieš traukinį, nebent taip, kad iš kitos šalies yra labai neigiama informacija. Tai gali būti išskirtiniai atvejai, smurto pavyzdžiui. Tokia informacija, kuri galėtų pasiekti mūsų valstybę“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Tėvas tvirtina, kad nuogąstavimų dėl smurto niekada nebuvo. Lietuvos ambasada Danijoje sako, kad apie šią situaciją nežino nieko.

„Lietuvos ambasada Danijoje kreipimosi iš piliečio dėl Danijos tarnybų sprendimo atimti tris vaikus nėra gavusi. Siūlytume kreiptis į su šiais klausimais dirbančias kompetentingas institucijas Lietuvoje“, – situaciją komentavo Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje.

Vaiko teisių tarnyba su šeima jau bendravo ir sako, kad dabar laukia oficialių atsakymų iš užsienio.

„Atsakyti į klausimą, ar vaikai gali likti šeimoje, apibendrintai neįmanoma. Tai priklauso nuo individualios šeimos situacijos. Labai svarbu, kokią informaciją mums pateiks užsienio valstybė, kokia dabar vaikų situacija. Net tas faktas, kad vaikams buvo nesaugu tuo metu, nebūtinai reiškia, kad nesaugu ir dabar. Mes vertinam visą susijusią informaciją ir visada pirminis tikslas – suteikti paslaugas, kad vaikai galėtų likti šeimoje“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Ugnė Klingerė.

Šeima apie savo grįžimą tikina informavę ir policiją, taip pat kreipėsi dėl teisinės pagalbos, sako sieks apeliacijos.

„Norim, kad Danijos sistemos pareigūnai panaikintų tuos nusikalstamus sprendimus ir viešai atsiprašytų mūsų. Be abejonės, mes reikalausim kompensacijos“, – aiškino tėvas.

Šeima kreipėsi ir į „Caritą“. Kitą savaitę bus gautas advokatas.

„Manau, kad visas pasaulis atkreipia dėmesį į šeimą, kad ne viskas vyksta taip, kaip norisi. Dažnėja dalykų, kuriuose reikia kažką spręsti“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ mediatorė Ūla Dusevičienė.

Teisininkai sako, kad panašiais atvejais užsienio institucijų sprendimų ignoruoti nereikėtų, nes galima sulaukti pasekmių ateityje. Pavyzdžiui, keliaujant.

„Jeigu buvo priežastys ar suklysta kažkur vertinant vaiko priežiūros situaciją, reikėtų pateikti aiškius argumentus ir bandyti tai nuginčyti. Deja, tai nėra pigus malonumas užsienyje, ypač Danijoje ir jos teritorijoje“, – patarė advokatas Justas Vilys.