Dar vienos aistros dėl diplomo Pereiti į pagrindinį turinį

Dar vienos aistros dėl diplomo

2006-07-01 00:00

Pretendentas į premjerus intensyviai derasi su įvairiomis partijomis dėl paramos būsimajai mažumos Vyriausybei

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Pretendentas į premjerus intensyviai derasi su įvairiomis partijomis dėl paramos būsimajai mažumos Vyriausybei

Kandidatui į ministrus pirmininkus Gediminui Kirkilui tenka atremti abejones dėl savo išsilavinimo. Nepaisant to, Seime nėra daug abejojančiųjų, kad vienas socialdemokratų lyderių greičiausiai bus paskirtas naujuoju premjeru ir imsis formuoti mažumos Vyriausybę.

G.Kirkilas tuo tarpu intensyviai derasi su įvairiomis politinėmis jėgomis dėl galimos paramos ar bent jau netrukdymo formuoti būsimąją Vyriausybę.

Klausimų kilo “darbiečiams”

Susitikime su Darbo partijos frakcijos nariais G.Kirkilui vakar teko daugiausiai kalbėti apie savo išsilavinimą. Jis tvirtino, esą jo gautas aukštosios partinės mokyklos diplomas, kurio Lietuvos įstatymai jau nebelaiko dokumentu, patvirtinančiu aukštąjį išsilavinimą, yra pripažįstamas Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Į susitikimą su “darbiečiais” politikas net atsinešė savo magistro diplomą.

Kartu G.Kirkilas patikino jokioms valstybės institucijoms nesąs pateikęs jokių “žinomai melagingų duomenų” apie savo išsilavinimą. Bet Darbo partijos atstovai abejoja, ar vienas socialdemokratų lyderių 2002 metais galėjo stoti į magistrantūros studijas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (TVM), nors turėjo tik 1982 metais baigtos Vilniaus aukštosios partinės mokyklos baigimo diplomą.

Požiūris Latvijoje - kitoks

Kandidatas į premjerus “darbiečiams” pasakojo, jog į TVM įstojo pateikęs partinės mokyklos diplomą ir išlaikęs egzaminus. Remdamiesi egzaminų rezultatais, TVM atstovai esą nusprendė, kad G.Kirkilo išsilavinimo pakanka ne bakalauro, bet magistro studijoms. Todėl tai yra ne jo, o TVM problema. Pats socialdemokratas tvirtino tyčia neprašęs, kad jam leistų studijuoti magistrantūroje.

Politikas taip pat priminė, kad Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje studijavo ir Latvijos atstovai. Anot G.Kirkilo, pastarojoje šalyje, kaip ir kitose ES valstybėse, jos išduoti diplomai pripažįstami.

Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys tvirtina, kad dauguma aukštųjų partinių mokyklų, kurias yra baigę Lietuvos piliečiai, veikė ne mūsų šalyje, todėl jų išduoti diplomai automatiškai nepripažįstami aukštojo mokslo diplomais. Tam net nereikia kreiptis į šį centrą. Vilniuje veikusios aukštosios partinės mokyklos diplomams, pasak E.Stumbrio, turėtų būti taikoma tokia pati nuostata, nes įstatyme nenurodyta, apie kurios šalies švietimo įstaigas kalbama.

TVM direktorius Jonas Kunčina nekomentuoja G.Kirkilo įstojimo į šią mokyklą ir jo magistrantūros studijų aplinkybių.

Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė “Kauno dienai” tvirtino, kad G.Kirkilo atsakymai apie savo išsilavinimą jos neįtikino. L.Graužinienė priminė, kad šią istoriją, kaip ir buvusio “darbiečių” vadovo Viktoro Uspaskicho išsilavinimo aplinkybes, galėtų imtis tirti “atsakingos Lietuvos institucijos”.

Sekmadienį lauks žinių

Susitikimuose su kitomis frakcijomis apie kandidato į premjerus aukštojo mokslo reikalus nebuvo kalbama. Po pokalbių su pretendentu konservatoriai pareiškė esantys pasiryžę sėsti su socialdemokratais prie derybų stalo dėl pastarųjų formuojamos mažumos Vyriausybės palaikymo. Tačiau konservatorių pozicija balsuojant dėl G.Kirkilo priklausys nuo derybų baigties.

“Pirmiausia išsiaiškinsime, ar socialdemokratams reikia mūsų palaikymo, jei tikrai reikės, mes esame pasirengę derėtis”, - teigė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė. Pasak jos, socialdemokratai į konservatorių palaikymą galėtų pretenduoti tik tuo atveju, jei užtikrintų, kad formuojamoje Vyriausybėje nebus “darbiečių” bei liberaldemokratų.

Nors G.Kirkilas tiek prisistatydamas Seime, tiek susitikimuose su frakcijomis akcentavo, kad Darbo partijos atstovų Vyriausybėje nebus, konservatorių šie pažadai neįtikino. Konservatorių lyderis Andrius Kubilius “Kauno dienai” sakė, kad socialdemokratai negarantavo, jog “neflirtuos” su “darbiečiais”.

“Sekmadienį socialdemokratai turėtų pranešti mums, ar tikrai deramės dėl susitarimo, kuriuo būtų reiškiama mūsų parama mažumos Vyriausybei, o ši savo ruožtu į savo veiklos programą įtrauktų kai kurias mūsų nuostatas”, - teigė A.Kubilius.

Prezidentui pateikus G.Kirkilo kandidatūrą į premjerus, mažumos Vyriausybę kartu su socialdemokratais ketina formuoti valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai bei pilietininkai demokratai.

Neoficialiai kalbinami kai kurie konservatoriai beveik neabejojo, kad susitarimas su G.Kirkilu bus pasirašytas, todėl jis gaus pakankamai balsų, kad būtų paskirtas premjeru. Bet neatmetami ir kitokie scenarijai - socialdemokratai sugeba išplėsti centro kairės bloką arba susitarti su kitomis politinėmis jėgomis dėl paramos mažumos Vyriausybei. Tuomet konservatorių susitarimo su socialdemokratais tiesiog neprireiktų.

Liberaldemokratai derėsis su socialdemokratais

Nuo Prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso vadovaujami liberaldemokratai teigia gavę pasiūlymą įsitraukti į derybas dėl Vyriausybės formavimo. Kaip tvirtino frakcijos “Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) seniūnas Valentinas Mazuronis, frakcija gavo oficialų pasiūlymą derėtis dėl bendradarbiavimo formuojant Vyriausybę. Socialdemokratų ir liberaldemokratų derybininkai šiandien vakare rinksis į derybų raundą.

Liberaldemokratai kvietimą derėtis suprato kaip siūlymą dalyvauti formuojant Vyriausybę. Pasak V.Mazuronio, nors oficialiai liberaldemokratai išgirdo siūlymą derėtis dėl paramos socialdemokratų kandidatui ir bendradarbiavimo, “potekstėje” slypėjo siūlymas derėtis dėl Vyriausybės formavimo.

Liberaldemokratų žodžių nepaneigė ir kandidatas į premjerus G.Kirkilas: “Ši koalicija yra atvira, tarsimės, jei ką nors susitarsime, pranešime”. Paklaustas, kaip tokiu atveju pavyktų susitarti su konservatoriais, kurių kategoriška sąlyga - Vyriausybė be “darbiečių” ir liberaldemokratų, G.Kirkilas aiškino, jog kol kas vyksta derybos, o derėtis galima su visais.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija formaliai nusprendė palaikyti G.Kirkilo kandidatūrą. Bet liberalcentristai tikina kol kas nesiderantys, į kokius postus norėtų pretenduoti ministrų kabinete bei Seime.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų