– Viešoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad mes girdime tik pavienius atvejus apie bandymus įpilti narkotinių medžiagų. Koks tikrasis tokių atvejų mastelis?
– Juos suskaičiuoti yra labai sudėtinga, nes tikrai daug žmonių nesikreipia pagalbos. Ne tik todėl, kad kartais nepasitiki sistema ar bijo pranešti, bet ir dėl to, kad dažnai neatsimena, kas nutiko, arba atsimena labai fragmentuotai.
Nors didžioji dalis nukentėjusių nesikreipia pagalbos, mes žinome apytikslius duomenis, kiek kreipiasi dėl seksualinio smurto. Tai kasmet yra apie 300 atvejų, tai didėjantis skaičius dėl to, kad daugiau ir drąsiau apie tai kalbame.
Nuo seksualinio smurto nukenčia didesnė dalis. Sakoma, kad apie 80 procentų gyventojų nesikreipia pagalbos ir, juo labiau, niekam nepasakoja apie tai.
Koks tas tikrasis mastas, nežinome, galime tik vadovautis Europos Sąjungos ir Lietuvos apklausomis.
Kalbant apie prievartos narkotikus, jų stigma ir baimė dar didesnė.
– Ar visada už šių mėginimų slypi galimas seksualinis smurtas, ar būna ir kitų atvejų?
– Priežasčių, dėl ko yra svaiginama, gali būti daug ir įvairių. Tai gali būti kerštas, vagystė, kai kurie nori tik pajuokauti. Tačiau didžioji dalis atvejų vis tiek yra susiję su seksualiniu smurtu arba fiziniu sužalojimu.
– Žvelgiant į tokias istorijas gali susidaryti įspūdis, kad tiesiog reikia išlikti blaiviam, nevartoti įtartinų gėrimų ir viskas bus gerai. Ar įmanoma įvairiuose renginiuose būti visiškai saugiam, ar tai tik iliuzija?
– Manau, kad tai iliuzija, nes nuodijimas narkotikais vyksta įvairiuose renginiuose ir tai dar sunkiau. Nes kai žmonės eina į kažkokią aplinką, kuria pasitiki, jie linkę labiau atsipalaiduoti, išlieka mažiau budrūs. Šioje vietoje pavojus nedingsta.
Mes kalbame apie įvairias erdves, ne tik vakarėlius ir barus. Vakarėliai gali būti rengiami privačiose erdvėse, vykti pasimatymas. Gali būti, kad su žmogumi eini jau į kokį penktą pasimatymą ir kita pusė gali nuspręsti apsvaiginti.
Žmogus niekur negali tikėtis jaustis saugus.
Žmogus niekur negali tikėtis jaustis saugus. Aišku, alkoholio vartojimas didina galimybes būti apsvaigintam, nes alkoholis turi stiprų kvapą, skonį ir netgi spalvą, todėl nuodus pastebėti gali būti sunku. Kita vertus, nuodai gali būti įpilami ir į arbatą, vandenį ar sultis. Maža to, galime kalbėti ir apie suleidžiamus prievartos narkotikus, tačiau Lietuvoje tai nėra populiaru.
– Ką žmonės turėtų žinoti norėdami apsisaugoti?
– Neimti gėrimų iš nepažįstamų asmenų. Svaiginti gali ne tik nepažįstami asmenys – tai gali nutikti net darbo vakarėlyje, gėrimą su narkotikais gali atnešti ir vadovas, iš kurio taurės vyno vargu ar atsisakysi. Svarbu negerti viso gėrimo iš karto, paragauti, stebėti, kaip veikia kūnas.
Visuomenė čia taip pat turi labai daug įtakos ir galėtų užkirsti kelią kai kuriems nusikaltimams. Jei nusikaltimas vyksta kokioje nors viešoje vietoje, tai tikrai aplinkiniai mato ir pastebi, klausimas, ar jie ką nors daro, ar apsimeta, kad nemato.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)