Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė. Protestas planuojamas balandžio 8 dieną Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
„Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą, šį kartą net ir su cenzūrą primenančiais elementais. Taip bus pažeista ir jūsų teisė žinoti bei gauti teisingą informaciją“, – įraše teigė žurnalistė.
Kaip rašė BNS, pernai valdantiesiems nepavyko priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT vadovo atleidimą. Teisės aktų pakeitimai Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.
Būtent dėl jų prie Seimo ginti žodžio laisvės jau buvo susirinkę daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Nauji pakeitimai šiuo metu svarstomi Seimo Kultūros komitete, tačiau opozicijos atstovai tvirtino vėl matantys valdančiųjų buldozerį.
Parlamentas po pateikimo yra nusprendęs, kad LRT įstatymo pataisos svarstymui turėtų į plenarinių posėdžių salę grįžti balandžio 7 dieną.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
„Atrodo kaip tiesioginė cenzūra“
Kiek vėliau trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje B. Davidonytė teigė, kad daugiausia nerimo žurnalistams kelia valdančiųjų siekis apriboti išorinių žurnalistų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
„Atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti tam tikrus kritiškus balsus, kritiškus žurnalistus, kuriuos mes galime įvardinti pavardėmis, tos pavardės yra minimos, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė, Andrius Tapinas ir kiti. Iš esmės visi išoriniai žurnalistai, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, jų dalyvavimas LRT eteryje, priėmus šias pataisas, gali būti apribotas, gali būti apriboti bendri žurnalistiniai tyrimai ir kiti projektai su kitomis redakcijomis“, – sakė ji.
Atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti tam tikrus kritiškus balsus, kritiškus žurnalistus, kuriuos mes galime įvardinti pavardėmis, tos pavardės yra minimos, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė, Andrius Tapinas ir kiti.
B. Davidonytė pabrėžė, kad projekte nesumažinta politinė įtaka visuomeninio transliuotojo valdymui, o pagal dabartinį projektą LRT taryboje politikų deleguoti atstovai išlaikytų daugumą balsų.
„Ir taip pat išlieka dalis tų pačių pataisų, leidžiančių lengviau atleisti LRT direktorių. Tai vėlgi politikų deleguoti žmonės, LRT tarybos nariai, galėtų priėmus šias pataisas lengviau skirti ir atleisti ne tik esamą, bet ir visus ateities visuomeninio transliuotojo vadovus, remiantis politiniais interesais. Mūsų supratimu, tai niekaip nesuderinama su žiniasklaidos laisvės principu“, – pabrėžė žurnalistė.
Ji akcentavo, kad nerimą bendruomenei kelia ir išplėsta LRT tarybos sudėtis.
„Galima būtų iš tiesų rasti daug neatstovaujamų visuomenės grupių LRT taryboje šiuo metu. Bet LRT taryba buvo išplėsta ir dar padidintas politikų balsas LRT taryboje šiame įstatyme, nes yra deleguojama trišalė taryba, kas yra sunkiai suvokiama ir galimai apskritai prieštarauja Konstitucijai“, – sakė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.
„Vienas labai konkretus pavyzdys, kodėl mums tiek nerimo kyla. Šiuo metu LRT tarybos narys yra Juozas Pabrėža. Jis yra kartu ir šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, kandidatavo eilėje rinkimų su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai yra valdančiųjų partija. Ir dabar tiesiogiai politikas, esantis taryboje, spręs, kokie žurnalistai gali vesti LRT laidas, kokie žurnalistai gali kalbėti LRT eteryje“, – kalbėjo B. Davidonytė.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės teigimu, ignoravus Seimo teisininkų ir keliasdešimties tarptautinių organizacijų nuogąstavimus ir priėmus įstatymo pataisas, Lietuva galimai pažeistų ne tik visuomeninio transliuotojo laisvę ar nepriklausomumą, bet ir sulauktų Europos Komisijos sankcijų.
Galbūt kartais ne taip greitai, kaip mums norėtųsi, bet pokytis vyksta.
„Kol kas mes, žurnalistų bendruomenė, nematome jokių ženklų, kad valdantieji planuotų atsitraukti, atsižvelgti į kritiką ar kažkaip sustoti. (...) Skuba niekur nedingo, valdantieji pasirinko trumpiausią įmanomą terminą ekspertiniam vertinimui, vos dešimt darbo dienų, taip pat atmetė Vyriausybės išvados projekto prašymą, nors tai rekomendavo daryti Seimo teisininkai“, – sakė ji.
Atnaujinamos tylos pauzės LRT eteryje
Savo ruožtu LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė tvirtino, kad nuo trečiadienio visuomeninio transliuotojo žurnalistai atnaujina tylos pauzes eteryje.
„Atnaujiname tą protestą „Šalin rankas“ ir atnaujiname tylos protestą. Tai reiškia, kad LRT žurnalistai, kolegos per šią protesto akciją kartos žodžius „šalin rankas nuo laisvo žodžio“ ir dar vieną labai svarbų dalyką akcentuos, tai, kad ši tyla nieko nekainuoja“, – spaudos konferencijoje teigė ji.
„Visuomenės informavimo įstatymas žurnalistus įpareigoja ginti žodžio laisvę, jeigu mes matome, kad kyla jai grėsmė. Ir žodžio laisvę giname savo kuriamu nepriklausomu nuo politikų ar kitų interesų grupių turiniu“, – pridūrė I. Makaraitytė.
Anot žurnalistės, po antradienį vykusio LRT tarybos posėdžio visuomeninio transliuotojo darbuotojai sulaukė aršios reakcijos dėl protesto atnaujinimo.
„Buvo iniciatyvų drausti, neleisti žurnalistams apskritai protestuoti, sulaukė kolegos skambučių iš tarybos pirmininko ir buvo tokių užuominų, esą mes čia galbūt pažeidžiame etikos kodeksą“, – nurodė I. Makaraitytė.
Tuo metu Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė akcentavo, kad pernai gruodį surengta protesto akcija padėjo sustabdyti valdančiųjų skubą įstatymo pataisoms.
„Ligšioliniai protestai parodė, jog pokytį vis dėlto įmanoma padaryti, kad pilietinės visuomenės balsas turi žodį, kad jis veikia demokratiją. Galbūt kartais ne taip greitai, kaip mums norėtųsi, bet pokytis vyksta“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienė: Seimas dėl LRT įstatymo atliepė prieš tai buvusių protestų lūkesčius
Dėl Seime svarstomų LRT valdysenos pakeitimų balandį planuojant organizuoti protestą, premjerė teigia, kad politikai atsižvelgė į anksčiau organizuotų akcijų reikalavimus.
„Aš visada vertinau protestus teigiamai, aktyvi politinė pozicija ir aktyvi visuomenė – demokratijos išraiška. Man atrodo, kad visuomenė, kuri reiškia savo nuomonę, labai svarbi“, – žurnalistams trečiadienį sakė Inga Ruginienė.
„Mes, savo ruožtu, kaip politikai išgirdome rudenį buvusių protestų balsus, (...) suinteresuotos pusės prašė ir reikalavo praplėsti diskusijas dėl LRT įstatymo, nesusikoncentruoti ties vienu ar kitu pakeitimu, bet turėti platesnius pokyčius. Tą Seimas padarė“, – teigė ji.
I. Ruginienės nuomone, Seimo darbo grupė stengėsi „maksimaliai atliepti įvairių suinteresuotų pusių lūkesčius“.
Ji nesiėmė spręsti, ar parlamentarams reikėtų svarstyti įstatymą, kol apie jo naujausią versiją nepasisakė Venecijos komisija.
„Tikrai nesu šito proceso dalis, bet, kiek žinau, Seimas aktyviai kontaktuoja su Venecijos komisija“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
(be temos)