Daugiau kaip 2000 draudžiamųjų įvykių, beveik 5 mln. Lt išlaidų. Jau užregistruoti beveik visi praėjusį savaitgalį praūžusios audros padarytos žalos atvejai, už kuriuos bus išmokėtos draudimo kompensacijos.
Apie tai interviu "Kauno dienai" sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Jis atmetė priekaištus, kad draudikai dirbo per lėtai.
– Kokią bendrą sumą, naujausiais duomenimis, siekia draudimo išmokos dėl stichijos padarytų nuostolių?
– Mūsų skaičiavimais, tai yra beveik 5 mln. litų.
– Vadinasi, nuo savaitės vidurio, kai tokį skaičių paskelbėte, jis nepasikeitė?
– Beveik ne. Manome, kad ši bendra suma jau tikrai nebeturėtų smarkiai didėti.
– Ar yra apskaičiuota, kiek galėtų būti draudimo kompensuota, jeigu visi be išimties objektai vėtros nuniokotuose rajonuose būtų apdrausti pagal nominalią arba rinkos kainą?
– Lietuvoje draudžiasi ir savo turtą draudžia apie 24–25 proc. visų gyventojų. Miestuose apsidraudusiųjų daugiau, provincijoje – mažiau. Bet vidurkis – apie ketvirtadalis visų žmonių. Pastaroji audra palietė daugiausia kaimo rajonus. Todėl čia apsidraudusiųjų skaičius mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Ir draudimo sumos kur kas mažesnės. Jeigu visi nukentėjusieji tuose audros paliestuose rajonuose būtų šimtu procentų apsidraudę, draudimo išmokos, manau, siektų keleriopai didesnes sumas nei dabartiniai 5 mln. Gal netgi dešimteriopai didesnes sumas.
– Kiek iš viso užfiksuota draudžiamųjų įvykių po šios audros?
– Penktadienio rytą turimais duomenimis, tokių įvykių iš viso yra 2437. Jų dar gali šiek tiek padidėti, tad pustrečio tūkstančio gali pasiekti. Dažniausiai pasitaikanti žala bus tarp 3 ir 5 tūkst. litų. Kai kurios įmonės gaus ir 200 tūkst. litų išmokas. Bet yra labai nemažai smulkių žalų, kurios siekia vos po kelis šimtus litų.
– Turbūt dažniausiai pasitaikanti žala – nugriautas arba apgadintas stogas?
– Stipriausias škvalas buvo maždaug 5–6 metrų aukštyje nuo žemės. Taigi didžiausia žala padaryta pastarų viršutinėms dalims, pirmiausia stogams. Apatinės namų dalys ne taip nukentėjo. Aišku, yra pastatų, kurių siena nugriuvo ar langai išplėšti iš rėmų. Tačiau tokių atvejų nedaug. Pranešimų dėl nukentėjusių transporto priemonių yra mažesnė dalis.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai kurie nukentėjusieji priekaištavo draudikams dėl pernelyg lėto darbo, dėl nuolat užimtų telefonų.
– Pirmiausia, visi sutaria, kad tokio pobūdžio audros yra visiškai neprognozuojamos, skirtingai nei labai stiprios liūtys ar potvyniai. Noriu patikinti, kad visi draudikai nuo pirmadienio 7.30 val. sėdėjo prie telefonų, atsakinėjo į skambučius, registravo pranešimus apie draudžiamuosius įvykius, bendravo su žmonėmis. Draudimo įmonių darbuotojai pirmadienį dirbo po 12–14 valandų. Ir būtent pirmadienį buvo užregistruota absoliuti dauguma draudžiamųjų įvykių – apie 90 proc. Kitomis dienomis buvo tik vienetai užregistruotų įvykių. Vadinasi, visi, kurie norėjo tai padaryti pakankamai greitai, padarė. Mūsų galutinis tikslas – pasiekti, kad visi mūsų klientai gautų pinigus. Bet pirmiausia reikia žalą užfiksuoti, ją registruoti, tą klientą susirasti. Mes dėl to neturime vaikščioti po kaimus ar miškus ir ieškoti, kur jie yra. Patys klientai mums praneša apie tai, kad nukentėjo ir pretenduoja į draudimo išmoką. Galiu patikinti, kad dirbta daug, sparčiai ir lanksčiai, todėl visi, kuriems priklausys, pinigus iš draudimo tikrai gaus pačiu artimiausiu metu.
– Stichinių nelaimių šiemet kur kas daugiau nei paprastai. Kiek šiemet draudimas daugiau išmokėjo dėl gamtos padarytų nuostolių nei ankstesniais metais?
– Skaičiuojame, kad šiemet maždaug triskart daugiau išmokėjome dėl audrų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių nei paprastai. Pernai iš viso dėl tų priežasčių buvo išmokėti keli milijonai, o dabar vien dėl pastarojo škvalo išmokėsime 5 mln. O juk birželį dar buvo liūtys ir poplūdžiai, anksčiau šiemet – potvyniai.
– Nė vienai draudimo bendrovei tai nesukels finansinių sunkumų? Niekas nebankrutuos?
– Ne. Apie jokį bankrotą nekalbama. Veikia gana griežta draudimo sferos veikimo ir priežiūros sistema. Dabartiniai 5 mln. ir anksčiau išmokėti keli milijonai dėl potvynių ar kitų stichinių nelaimių nesudaro tokios grėsmingai didelės dalies kalbant apie visas draudimo metines išmokas. Dabartinė situacija unikali tik tuo, kad gana daug draudžiamųjų įvykių fiksuojama vienu metu.
– Ar tiesa, kad po pastarųjų įvykių pagausėjo norinčių apsidrausti?
– Toks reiškinys paprastai pastebimas po kiekvienos didesnės nelaimės. Pirmą savaitę po įvykių žmonės draudžiasi aktyviau. Bet paskui viskas vėl nuslopsta.
– Dėl pastarųjų įvykių draudimas nepabrangs?
– Ne, to tikrai neplanuojama.
Naujausi komentarai