Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.

75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti, apie 17 proc. dar nėra apsisprendę.

Tokius duomenis atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) 2023 metais vykdytas Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų (DTM) tyrimas. Rezultatai tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse yra panašūs.

„Kalbant apie ukrainiečių integraciją ir iš to kylančius iššūkius matome, kad kitose Baltijos šalyse, kur taip pat atliekami tyrimai, iššūkiai, su kuriais susiduriama, iš esmės nesiskiria“, – sako  IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Lietuvoje ir Latvijoje ukrainiečiams pirmoje vietoje yra finansinis stabilumas, Estijoje – kalbos barjeras, atitinkamai 25 proc., 38 proc., ir 42 proc. Kaimyninėse šalyse ukrainiečiai taip pat susiduria su ilgalaikės nuomos (Latvija – 17 proc.; Estija – 21 proc.) bei įsidarbinimo iššūkiais (Latvija – 31 proc.; Estija – 33 proc;).

Anot organizacijos, pagalbos formos Baltijos šalyse iš esmės buvo panašios. Respondentai nurodė, kad daugiausiai paramos gavo maisto produktais: Lietuvoje – 89 proc.; Latvijoje – 85 proc.; Estijoje – 76 proc. Taip pat didesnė dauguma respondentų nurodė, kad pasinaudojo nemokamu pavėžėjimu bei finansine parama.

„Vos prasidėjus karui Ukrainoje sulaukėme pirmųjų skambučių su pagalbos prašymais. Pagrindinis klausimas buvo ar galime suteikti nakvynę, nes žmonės priversti bėgti iš savo šalies ir neturi jokio plano. Nuo tos dienos praėjo dveji metai. Kas pasikeitė per 24 mėnesius? Bazinių poreikių užtikrinimą keičia integracijos Lietuvoje iššūkiai“, – sako E. Bingelis.

Kas pasikeitė per 24 mėnesius? Bazinių poreikių užtikrinimą keičia integracijos Lietuvoje iššūkiai.

Anot jo, dabar vis dažniau girdimas klausimas apie lietuvių kalbos kursus. Visgi, didžioji dauguma ukrainiečių planuoja grįžti į Ukrainą, kai tai bus įmanoma.

Anot organizacijos, išlieka svarbus vaistų (19 proc.), asmeninės higienos prekių (16 proc.) bei drabužių (14 proc.) poreikis.

Atsižvelgdama į šiuos poreikius IOM Lietuva išdalijo beveik 2 tūkst. vaistinių kortelių, taip pat 160 šeimų gavo 150 eurų vertės kuponus, už kuriuos galėjo įsigyti įvairių prekių skirtų įsikūrimui, o pirmaisiais metais organizacija skyrė 330 tūkst. eurų būtiniausiems poreikiams padengti – tuomet pagalba pasinaudojo daugiau nei 3000 ukrainiečių.

Pastaraisiais mėnesiais IOM Lietuva taip pat skyrė lėšų nuomos mokesčio padengimui, šia pagalbos priemone pasinaudojo keli šimtai ukrainiečių šeimų. Per dvejus metus IOM Lietuva suteikė pagalbą daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių.

Kaip skelbiama, Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų tyrimas (DTM) pernai Baltijos šalyse buvo atliktas keturis kartus, tad pateikiami suminiai tyrimo rezultatai. DTM metodu atliktas tyrimas skirtas nagrinėti žmonių persikėlusių gyventi į kitą šalį elgseną, poreikius. Jis daugiausiai sietinas su humanitariniais aspektais – sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu. Šis metodas leidžia greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms išvykusiems iš savo šalies tinkamas gyvenimo sąlygas.

Per dvejus metus, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 84 tūkst. ukrainiečių.