Diktatorius bijo net kultūrinių ryšių Pereiti į pagrindinį turinį

Diktatorius bijo net kultūrinių ryšių

2002-11-04 00:00

Su kaimyninėmis valstybėmis Lietuva yra įkūrusi ne vieną dvišalį visuomeninį fondą, tačiau su Baltarusija to padaryti nesiseka

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Su kaimyninėmis valstybėmis Lietuva yra įkūrusi ne vieną dvišalį visuomeninį fondą, tačiau su Baltarusija to padaryti nesiseka

Diktatoriškais polinkiais garsėjančio Baltarusijos Prezidento Aleksandro Lukašenkos izoliacinė politika stabdo ne tik dvišalius politinius kontaktus su kitomis valstybėmis, įskaitant ir Lietuvą, bet ir su politika nieko bendro neturinčius visuomeninius bei kultūrinius ryšius.

Nemato politinių motyvų

Jau prieš kelerius metus buvo iškilmingai paskelbta, kad netrukus pradės veikti dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos Pranciškaus Skorinos vardu pavadintas visuomeninis-kultūrinis fondas, kurio globėjais turėjo tapti abiejų šalių prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Lukašenka. Tačiau to iki šiol nėra.

Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Egidijus Meilūnas “Kauno dienai” tvirtino nematąs jokio politinio fono, kad iki šiol neįsteigtas P.Skorinos fondas. “Visi tokie fondai yra visuomeniniai, kuriami atskirų žmonių iniciatyva. Prezidentas tokias idėjas tik paremia, paskatina ir negali jų sustabdyti”, - teigė E.Meilūnas.

Tačiau jis pripažino nežinąs, kodėl pritrūksta visuomeninės iniciatyvos įsteigti dvišalį Lietuvos ir Baltarusijos fondą. “Viena galiu pasakyti - neturiu jokios informacijos apie tai, kad tokio fondo įsteigimas būtų stabdomas dėl kokių nors politinių motyvų iš vienos ar kitos valstybės pusės”, - kalbėjo E.Meilūnas.

Jis patvirtino, kad Prezidentas V.Adamkus mielai sveikintų visuomeninę iniciatyvą dėl panašaus fondo įsteigimo.

“Propaguoja rusų kultūrą”

Tuo tarpu Lietuvos baltarusių atstovai teigia iš Minsko nesulaukiantys pakankamo aktyvumo, rengiantis pradėti P.Skorinos fondo darbą. Jie įtaria, kad čia gali būti juntama ir A.Lukašenkos ranka.

“Nesu dėl to tikras, bet gali būti, kad Baltarusijos Prezidentas tiesiog bijo tokio fondo veiklos, manydamas, jog ji gali ilgainiui įgauti tam tikrą politinę potekstę, nors svarbiausia tokių fondų misija - dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimas”, - “Kauno dienai” sakė Lietuvos gudų kultūros draugijos pirmininkas Fiodoras Niunka.

Jis tvirtino, kad kultūriniai santykiai su kaimynine valstybe yra “stagnacijos būsenos”, nes Baltarusijos valdžia nesistengia plėtoti tikrosios gudų kultūros, propaguoja rusų kalbą ir kultūrą, be to, bijo politinės potekstės. “Ji įtaria, kad nuo kultūros iki politikos yra netoli”, - teigė F.Niunka.

Gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentas Leonas Muraška “Kauno dienai” pripažino, kad iš Minsko kartais sulaukiama priekaištų dėl kultūros ir politikos painiojimo. “Bet iš esmės sutariame daugeliu klausimų, nes nelabai veliamės į politiką”, - pastebėjo jis.

Tačiau L.Muraška negalėjo pasakyti, kodėl neįgyvendinta idėja steigti dvišalį fondą: “Atrodo, čia pritrūksta tiesiog valios ir iniciatyvos”.

Lietuvos diplomatai Minske “Kauno dienai” prasitarė, kad sėkmingam dvišaliam kultūriniam bendradarbiavimui koją kiša tiek politiniai, tiek ir ekonominiai motyvai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Lietuva ir Baltarusija niekaip nesutaria kai kuriais tranzito klausimais, dėl lietuvių vežėjų kelionių per kaimyninę valstybę tvarkos.

Trys fondai dirba sėkmingai

Pastaruoju metu sėkmingai veikia trys dvišaliai visuomeniniai-kultūriniai fondai - su Lenkija, Ukraina ir Rusija. Visi jie yra išlaikomi iš visuomeninių lėšų. Biudžeto dotacijos jiems neskiriamos.

Bene aktyviausias iš jų yra Lietuvos ir Lenkijos Adomo Mickevičiaus fondas, kurio globėjai yra V.Adamkus ir Lenkijos lyderis Aleksandras Kvasnievskis.

Fondo koordinatorius iš Lietuvos pusės Česlavas Okinčycas “Kauno dienai” sakė, kad ši institucija rūpinasi dvišaliu bendradarbiavimu įvairiose srityse. “Neseniai įteikėme savo kasmetinį prizą Lietuvos ir Lenkijos prekybos rūmams. Netrukus bus pagerbti dar keli fondo laureatai, įskaitant ir poetą Justiną Marcinkevičių, iš lenkų kalbos į lietuvių išvertusį visą A.Mickevičiaus kūrybą”, - pasakojo koordinatorius.

Jis teigė, kad fondas taip pat organizuoja abiejų valstybių menininkų parodas, koncertus, rūpinasi įvairių veikalų leidyba. “Fondo biudžetas nėra labai didelis, jis daugiausiai išsilaiko iš visuomeninės iniciatyvos, sakyčiau, privataus entuziazmo”, - sakė Č.Okinčycas.

Įteiktos premijos

V.Adamkus ir prieš kelias dienas su oficialiu vizitu Lietuvoje apsilankęs Ukrainos Prezidentas Leonidas Kučma globoja dvišalį Taraso Ševčenkos fondą. Neseniai buvo įteiktos eilinės šio prieš trejus metus įsteigto fondo premijos.

Daugiau kaip 5 tūkstančių litų premija įteikta lietuvių poetui Vladui Braziūnui. Premija paskirta už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą. Be to, padėkos premija įteikta Nijolei Laurinkienei už lietuvių ir ukrainiečių tautosakos tyrinėjimus. Jai įteikta 3,5 tūkst. litų premija.

Per šį fondą remiami ukrainiečių ir lietuvių menininkai bei visuomenės veikėjai, plečiantys šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Pirmąja premija 2000 metais už Ukrainos literatūros skleidimą bei vertimus Lietuvoje buvo apdovanotas poetas Jonas Strielkūnas, pernai buvo paskatinti ukrainiečių žurnalistai iš televizijos “Inter”, savo laidose nemažai dėmesio skyrę Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimui.

Surengė diplomato baldų parodą

Veikia ir dvišalis, V.Adamkaus bei Rusijos Prezidento Vladimiro Putino globojamas Jurgio Baltrušaičio visuomeninis-kultūrinis fondas. Jam vadovauja tiek Lietuvoje, tiek ir didžiojoje kaimynėje gerai žinomas lietuvių aktorius Donatas Banionis.

J.Baltrušaitis buvo įžymus tarpukario Lietuvos diplomatas, poetas ir visuomenės veikėjas. Jo vardu pavadintas fondas įsteigtas tik šių metų gegužę, nors apie jo įkūrimą pradėta kalbėti jau prieš dvejus metus. Fondas įsipareigojo remti lietuvių ir rusų ryšius kultūros, meno, mokslo, švietimo srityse, teikti paramą pristatant šiuolaikinius abiejų šalių kultūrų pasiekimus, skatinti Lietuvos ir Rusijos mokslininkų bendradarbiavimą, remti moksleivių ir studentų mainus.

Pasak fondo koordinatorės Ninos Mackevič, jau įvyko keli renginiai. Paskutinis jų - Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta J.Baltrušaičio memorialinių baldų iš Maskvos ekspozicija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų