Eglė Samoškaitė nusišalino nuo su LSDP susijusių temų

„Mes sutarėme, kad portalo redakcijoje ji šiuo metu nerašys su socialdemokratais susijusiomis temomis“, – LRT tarybos posėdyje antradienį sakė M. Jackevičius.

„Mes tiesiog laukiame teisėsaugos tyrimo, nes yra viena pusė taip teigianti, kita taip teigianti, ir mes taip išsprendėme šią situaciją laukdami daugiau aiškumo“, – kalbėjo jis.

Taip jis kalbėjo policijai aiškinantis aplinkybes, kas paliko tušinuką su įrašymo įranga uždarame LSDP tarybos posėdyje.

Valdantieji teigia, jog taip pasielgė LRT žurnalistė E. Samoškaitė, tušinuką su diktofonu numetusi ant žemės ir paspyrusi po stalu su ilga staltiese.

Įrenginys buvo perduotas Vadovybės apsaugos tarnybai, buvusiai patalpose, nes socdemų taryboje posėdžiavo premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas OIekas.

LRT administracija BNS nurodė, kad LSDP tarybos posėdį nušvietę žurnalistai neigia „darę bet kokius neteisėtus ar neetiškus veiksmus“.

Socialdemokratai iš anksto pranešė, kad tarybos posėdis bus uždaras, partijos nariai buvo paprašyti už durų palikti mobilius telefonus ir kitus išmanius įrenginius.

Kaip skelbė BNS, po kaltinimų E. Samoškaitė atsitraukė nuo iniciatyvinės grupės, rengiančios protestus dėl LRT įstatymo, bei sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje.

Minima iniciatyvinė grupė penktadienį paskelbė neturinti pagrindo nepasitikėti E. Samoškaitės versija, neigiančia, jog ji padarė ką nors neetiško ar neteisėto, nors tvirtina, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija kelia susirūpinimą.

LRT žurnalistai ir kita dalis žurnalistų bendruomenės protestuoja dėl Seime svarstomų įstatymo pataisų, keičiančių transliuotojo valdyseną. Jie teigia, kad pataisomis kėsinamasi į žodžio laisvę.

Šį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje dėl to rengiamas dar vienas mitingas, o greta Seimo rūmų, tol, kol bus svarstomos LRT įstatymo pataisos, stovės protesto simbolis – buldozeris.

Ant jo antradienį pastebėtas priklijuotas lapas, kuriame nupieštas nuo krantinės į vandenį krentantis tušinukas ir užrašas „šnipinėjimas ≠ žodžio laisvė“.

Feisbuke šiuo maketu pasidalino ir Socialdemokratų partija, kritikuodama LRT vadovybę dėl savo reakcijos į galimą neteisėtą informacijos rinkimą.

Panašų modifikuoto kelio ženklo simbolį jau kurį laiką naudoja ir protesto prieš LRT pataisas dalyviai bei organizatoriai, jį anksčiau buvo pasitelkę ir kultūrininkai.

LSDP savo įraše teigia gerbianti LRT dirbančius profesionalius žurnalistus ir savo kritiką sako skirianti ne jiems.

Advokatas abejoja dėl galimos bylos LRT žurnalistei

Galimybių, kad LRT žurnalistė, kuri esą galėjo socialdemokratų tarybos posėdyje palikti garsą įrašinėjantį rašiklį, bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn yra, tačiau tokia tikimybė yra greičiau teorinė, tvirtina advokatas Aivaras Gilys. Jo teigimu, jei teisėsauga pradėtų tyrimą, būtų sunku įrodyti asmens kaltę. Be to, teisininko manymu, prokuratūra galėtų svarstyti ir dėl švelnesnio pobūdžio atsakomybės šioje situacijoje.

Dėl šios situacijos socdemai kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 295 straipsnį. Teisėsauga renka medžiagą, tačiau kol kas tyrimo nėra pradėjusi.

Minėtame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. Teisės akte nurodoma, kad tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Eltos kalbintas advokatas A. Gilys tvirtino, kad teoriškai yra šansų, kad LRT žurnalistė galėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

„Situacija panašiai atitiktų (BK straipsnį – ELTA), jei būtų viskas įrodyta, ką reikia įrodyti“, – svarstė teisininkas.

„Baudžiamasis kodeksas saugo nuo tokių veiksmų politines organizacijas, kai neteisėtai įrengiamos techninės priemonės informacijai rinkti“, – pridūrė A. Gilys.

Visgi, kaip dėstė advokatas, panašu, kad teisėsaugai gali kilti ne vienas iššūkis, jei žurnalistės atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas. Visų pirma, anot A. Gilio, būtų nelengva įrodyti, jog žurnalistė garsą įrašantį rašiklį galėjo palikti tyčia.

Mes visi suprantame, kad tą įrodyti gali būti sudėtinga, nes asmuo, net jei būtų įrodyta, kad tas įrašymo įrenginys yra jo, bet kada gali sakyti, kad „man tiesiog iškrito“ tas įrenginys, aš nepajutau.

„Sunkiausia šitoje situacijoje ikiteisminio tyrimo įstaigoms būtų įrodyti tiesioginę tyčią, kuri būtina šiuo atveju, tai yra kad žurnalistė, kuri kaltinama (...), sąmoningai tą įrašymo įrangą paliko su tikslu įrašyti, suprato, kad palieka tą įrangą, suprato, kad neteisėtai tai padarė ir norėjo taip elgtis. (...) Mes visi suprantame, kad tą įrodyti gali būti sudėtinga, nes asmuo, net jei būtų įrodyta, kad tas įrašymo įrenginys yra jo, bet kada gali sakyti, kad „man tiesiog iškrito“ tas įrenginys, aš nepajutau“, – aiškino advokatas.

Anot jo, šiuo atveju žurnalistė, net jei ir būtų liudytojų, mačiusių, kad ji galėjo palikti garsą įrašantį įrenginį, galėtų toliau kartoti, jog rašiklis jai iškrito netyčia.

Pasak advokato, įsiskaičius į BK straipsnį, kurio pagrindu prašoma policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, krenta į akis ir tai, jog jame nurodomas informaciją fiksuojančios priemonės įrengimas. Taigi, pasak A. Gilio, teisėsaugai dar tektų įrodyti ir tai, kad žurnalistė įrengė specialią techniką, siekiant slapta rinkti informaciją.

„Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už neteisėtą priemonių įrengimą informacijai rinkti, ne už tai, kad tu rinkai tą informaciją. Nekalbama ir apie tai, kokia informacija rinkta. (...) Taigi, aiškinant straipsnį pažodžiui, priemonių įrengimas užtraukia atsakomybę“, – kalbėjo teisininkas.

Galiausiai, A. Gilio vertinimu, neatmestina, kad tuo atveju, jei teisėsauga žurnalistės atžvilgiu pradėtų tyrimą, gali kilti klausimas, ar tikrai dėl tokių veiksmų reikia kelti baudžiamąją bylą.

„Tai yra jautrus dalykas, jei būtų įrodyta, kad tuos veiksmus sąmoningai ar nesąmoningai atliko žurnalistas. Prokuratūra tada turės apsispręsti, ar tokie veiksmai gali būti įvertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste, ar galbūt etikos kontekste“, – svarstė advokatas.