Į laisvę paleistos teroriste mirtininke vadinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės svajonė pasiekti namus neišsipildė. Ji priversta likti Vilniuje, mat turi spėti iki teismo susipažinti su byla, kurioje gausu mįslingų detalių.
Glaudžiasi Vilniuje
Žinia, kad vos 20 metų sulaukusi E.Kusaitė galėjo turėti ketinimų susisprogdinti viename iš Rusijos karinių objektų, kuriame būtų daugiau žmonių, merginą pažinojusiems žmonėms trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Prokurorai klaipėdietei pateikė įtarimus dėl to, kad ji praėjusių metų birželį–spalį internetu bei telefonu bendravo su Rusijoje veikiančių islamistinių teroristų organizacijų nariais. E.Kusaitė iš šių asmenų esą sulaukė iškvietimo atvykti į Rusiją, kelionei gavo 500 dolerių, Lietuvos piliečio pasą, Rusijos vizą ir pernai spalio 29 d. ketino išvažiuoti į šalį kaimynę. Kelionės tikslas, anot prokurorų, – susisprogdinti pasirinktame Rusijos kariniame objekte.
Tądien, kai ketino išvykti, E.Kusaitė ir buvo sulaikyta. Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai ją išlaipino iš autobuso.
Nuo praėjusių metų spalio pabaigos E.Kusaitė buvo kalinama, kol praėjusį ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas merginą paleido į laisvę.
Kitą dieną prokuroras skyrė naują kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš šalies, dokumentų paėmimą ir registravimąsi policijos komisariate.
E.Kusaitė iškart po jai palankaus teismo sprendimo teigė, kad nori grįžti namo į Klaipėdą ir užsidaryti namuose, bet jos svajonė liko neįgyvendinta.
Ji su teta Irena Jeleniauskaite įsikūrė Vilniuje išsinuomotame kambarėlyje. Mergina du kartus per savaitę registruojasi viename iš sostinės policijos komisariatų. Anot pareigūnų, duomenų, kad mergina nesilaikytų skirtos kardomosios priemonės reikalavimų, nėra.
Tikriausiai Vilniuje dukrą globoja ir jos mama Virginija. Ji yra lietuvių kalbos mokytoja, todėl dabar atostogauja. Žurnalistams V.Kusienės nė vieną dieną nuo tada, kai jos dukra buvo paleista į laisvę, nepavyko rasti namuose Klaipėdoje. Niekas nekėlė ir laidinio telefono ragelio.
Žuvusio draugo mįslė
Pagrindinė priežastis, kodėl E.Kusaitė liko Vilniuje, yra ta, kad ji turi spėti iki teismo susipažinti su byla, kurioje jai yra pateikti įtarimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. E.Kusaitė kaltinama dalyvavusi kuriant organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti, ji esą buvo mokoma, kaip gaminti bombas.
Bylos apimtis – 15 tomų, arba maždaug 10 tūkst. puslapių. "Eglės sveikata labai prasta, jai sunku skaityti, ji greitai pavargsta", – dienraščiui teigė su mergina visą jos suėmimo laiką laiškais bendravęs kunigas Robertas Grigas.
Jis – katalikas, o E.Kusaitė yra priėmusi islamo tikėjimą. Ką turi bendra dviejų skirtingų tikėjimų žmonės?
"Laiškuose ji rašė, kodėl pasirinko islamo tikėjimą. Tai lėmė pažintis su kilniu, negeriančiu, nerūkančiu, rūpesčiu dėl savo tautos laisvės degančiu jaunu čečėnu. Ji buvo labai jauna, vos 13–14 metų, todėl vaikino elgesys jai padarė įspūdį ir ji pasiryžo priimti jo pažiūras", – pasakojo R.Grigas.
E.Kusaitė oficialiai islamo tikėjimą priėmė 2007 m. mečetėje Vokietijoje.
Nors tuomet draugystė su Aleksandru Saidžilajevu prisistačiusiu čečėnu nekėlė rūpesčių, dabar ji užminė daug mįslių. Vaikinas esą išvyko iš Lietuvos į karą Čečėnijoje ir ten žuvo. Jo draugas E.Kusaitei net parodė žuvusiojo nuotraukas.
"Rusijos ir Čečėnijos karu domiuosi nuo pat jo pradžios, gal nuo 1994 m. Todėl aktyviai bendrauju ir su Lietuvoje gyvenančiais čečėnais. Jų bendruomenė labai maža, jie vieni kitus pažįsta. Jie man sakė, kad į Lietuvą tikrai niekada nėra atvykęs čečėnas tokiu vardu ir pavarde, kokiu jis prisistatė Eglei. Tas žmogus – iki šiol mums yra klaustukas", – tikino kunigas.
Todėl jis ir E.Kusaitės artimieji įtaria, kad A.Saidžilajevu galėjo apsimesti koks nors saugumo darbuotojas.
"Manome, kad ta pažintis tebuvo būdas pastūmėti Eglę į islamą, kad saugumiečiai per ją galėtų prieiti prie kokių nors gilesnių islamiškojo radikalizmo pogrindžių. Sąžiningas teismas turi išsiaiškinti, ar mergina buvo jaukas, nes mes turime pagrįstų įtarimų. Galbūt A.Saidžilajevu prisistatęs asmuo iki šiol yra gyvas, o jo mirtis inscenizuota tik todėl, kad Eglė degtų kerštu Rusijai", – svarstė R.Grigas.
Saugumo atsakymų nesulaukė
Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius ir Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys taip pat domėjosi, ar VSD dėl tam tikrų tikslų neįtraukė E.Kusaitės į islamą. Jie raštu kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną ir pateikė 11 konkrečių klausimų.
Jais teiraujamasi, ar tiesa, kad E.Kusaitė nuo 2007 m. gyveno VSD išnuomotame bute ir iš saugumo pareigūnų gaudavo pinigų pragyventi. Žmogaus teisių gynėjai taip pat teiravosi, ar tiesa, kad merginą dvejus metus "globojo" VSD paskirti asmenys, prisistatę Klaipėdos musulmonais. Jie taip pat prašė atsakyti, ar tiesa, kad VSD pareigūnas įkalbinėjo E.Kusaitės motiną ir tetą tapti musulmonėmis.
"Atsakymų nesulaukėme ir, tiesą sakant, net nesitikėjau jų sulaukti. Tačiau mūsų siekis buvo atkreipti dėmesį, kad pažeidžiamos E.Kusaitės žmogaus teisės. Negalima žmogaus aštuoniems mėnesiams izoliuoti, neleisti bendrauti su advokatais, susitikti su motina, dvasininku. Negalima jos vadinti teroriste, nes ji nekalta, kol teismas neįrodė priešingai", – teigė europarlamentaras L.Donskis.
Požiūris į gyvenimą nustebino
Su E.Kusaite laiškais bendravęs kunigas R.Grigas teigė šventai tikįs, kad Eglė niekada neturėjo ketinimų susisprogdinti ar padaryti kitą nusikaltimą.
"Ji labai brandi, jautri asmenybė. Tiesą sakant, maniau, kad ji bus užsidariusi, išgąsdinta, galbūt psichopatinių savybių turinti asmenybė. Tačiau jos požiūris į gyvenimą mane maloniai nustebino. Ji rašė, kad jei visi laikytumės moralinių vertybių, tikėtume į Dievą, nekiltų jokių karų", – E.Kusaitės tardymo izoliatoriuje rašytų laiškų turinį atkartojo R.Grigas.
Jį stebino ir merginos požiūris į kameroje buvusias moteris, kurioms buvo pareikšti įtarimai dėl realiai padarytų itin sunkių nusikaltimų. Klaipėdietė esą jose įžvelgė tik gerąsias savybes.
Vienintelis trūkumas – patiklumas
E.Kusaitė 2009 m. liepą baigė Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinę mokyklą.
Merginos klasės auklėtoja Stefanija Žalpienė tikino iki šiol negalinti atsitokėti dėl auklėtinei pareikštų įtarimų.
"Jai labai nesisekė matematika. Raginau eiti mokytis papildomai, bet ji buvo labai kukli, savikritiška, sakė: kam mokytis, jei kvaila esu. Tai kaip ji galėjo bombas kurti, jei realieji mokslai buvo neįveikiama sritis?" – stebėjosi mokytoja.
S.Žalpienė teigė, kad prisiminimai apie šią merginą – tik patys geriausi. Ji nebuvo šiurkšti, visada šypsodavosi.
"Mes, auklėtojai, paprastai su mokiniais pasikalbame apie viską. Esame ne kartą kalbėjusios ir su Egle. Ji niekada neužsiminė nei apie islamą, nei apie čečėnus. Jei būčiau žinojusi, kad gali nutikti tai, kas dabar nutiko, pati būčiau pradėjusi pokalbį. Tačiau netikiu nė vienu jai mestu kaltinimu. Vienintelis jos trūkumas buvo patiklumas, tad gal kas nors kur nors ir galėjo ją įvilioti", – svarstė auklėtoja.
Baigusi mokyklą Eglė kreipėsi į darbo biržą. Kone iki pat lemtingos išvykos į Rusiją ji dirbo savanore Lietuvos "Carito" organizacijos, kuriai vadovauja kunigas R.Grigas, Klaipėdos filiale. Ji beveik kasdien ateidavo į Marijos Taikos Karalienės senelių namus, bendraudavo su senjorais, jiems padėdavo.
"Teismui pateikėme Eglės charakteristiką, kurią parašiau remdamasis ją prižiūrėjusių socialinių darbuotojų liudijimais. Pagal juos mergina yra draugiška, bendraujanti, nepiktybinė. Tai konstatavo socialinė darbuotoja, kuri dirba su įvairias krizes patyrusiomis moterimis, turinčiomis elgesio sutrikimų", – teigė R.Grigas.
Teismas E.Kusaitės bylą turėtų pradėti nagrinėti rudenį. Prognozuojama, kad pradžia gali būti spalį.
Naujausi komentarai