Gana bambėti – geriau pasirašyk peticiją! Tokie elektroniniai laiškai jau nieko nebestebina. Taip prieštaraujame naujo „Akropolio“ statyboms, Kuršių nerijos niokojimui ar net nepatinkančiai dantų pastai.
Pasaulyje elektroninės peticijos populiarios jau seniai, tačiau lietuviams jos dar naujiena. Praėjusių metų rugpjūtį, susierzinęs dėl to, kad iš kiemo nebuvo išvežamos šiukšlės, studentas Valdas Kaziūnas sukūrė interneto svetainę peticija.lt.
„Naršiau internete, pamačiau, kad užsienyje peticiją dėl delfinų žudymo pasirašė daugiau nei milijonas žmonių. Pamaniau, kad ir Lietuvoje galėtų toks puslapis veikti“, – pasakojo idėjos autorius.
Aktyviausiai lietuviai pasirašo peticijas dėl sporto. Peticiją „dėl Lietuvos sporto žlugdymo“, reikalaujančią leisti per sporto transliacijas reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, jau pasirašė daugiau nei 61 tūkst. žmonių. Už švietimo sistemos reformą pasisakė daugiau nei 6 tūkst. žmonių, kad būtų įvestas euras, prieštarauja vos 33, o šypseną keliantis prašymas uždrausti dantų pastą „Blend-a-med“ Lietuvoje sulaukė beveik 50 parašų.
„Vienaip ar kitaip, ponas bebras vis tiek blogis“, – po šmaikščia peticija „Ponui bebrui – ne“ pasirašo interneto naršytojai. Net nesvarbu, kad „ponas bebras“ reklamuoja kitą dantų pastą, tačiau vien už humoro jausmą peticijos autorius sulaukia palaikymo.
Kalbos patikrinimas
Peticijų temų svetainės autorius nevaržo: svarbu, kad jos atitiktų nustatytas taisykles. Daugiausia sunkumų norintiems sukurti savo peticiją iškyla dėl taisyklingos lietuvių kalbos. „Taisyklėse esu nurodęs, kad peticijos ne tik nieko neįžeistų, bet ir būtų surašytos taisyklinga lietuvių kalba. Deja, daugeliui šis uždavinys pasirodo per sudėtingas“, – apgailestavo V.Kiziūnas. Iš daugiau nei tūkstančio pateiktų peticijų jis patvirtino tik kiek daugiau nei šimtą.
„Man nesvarbu, ar peticija atitinka mano paties požiūrį. Tačiau parašo tik po vieną žodį ar tekstą su daugybe klaidų ar keiksmažodžių. Tokioms peticijoms svetainėje ne vieta“, – kalbėjo kol kas vienas pats svetainę tvarkantis jos autorius.
Bijo diskriminacijos
Tačiau kad ir kiek parašų peticija surinktų, tolesniu jos likimu rūpintis turi patys autoriai. Iš V.Kiziūno gavę visų pasirašiusiųjų sąrašą jie gali keliauti į atsakingas institucijas. „Šitas puslapis – tik tarpininkavimo“, – į tolesnius ginčus nesileidžia svetainės autorius.
Nepaisant vis didėjančio populiarumo, peticijos, kurios pasirašomos internetu, realaus poveikio dar nėra padariusios.
„Iki šiol mes dar nesame gavę nė vienos elektroninės peticijos. Manau, Lietuvoje dar tam nepribrendome. Be to, daug paraiškų peticijoms gauname iš pagyvenusių žmonių, kurie internetu nesinaudoja. Kol internetas neįdiegtas provincijoje, manau, priimti peticijas internetu būtų tam tikra diskriminacijos forma“, – svarstė peticijų komisijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Elektroninių peticijų įteisinimą stabdo ir elektroninis parašas. Nors jis jau yra, tačiau trūksta norminių aktų, kurie leistų juo tvirtinti peticijas internetu. Peticijų įstatymo projektas, kuriame numatytas elektroninės peticijos įteisinimas, pateiktas dar 2006-aisiais, tačiau kada jis bus patvirtintas, neaišku.
Naujausi komentarai