Elektros tuoktuvių projektas — ant žlugimo ribos   Pereiti į pagrindinį turinį

Elektros tuoktuvių projektas — ant žlugimo ribos
 

2007-10-11 00:00

Vėl nepasirašytas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas dėl elektros energijos tiltą statysiančios dvišalės įmonės steigimo, pasak stebėtojų, liudija šlyjančius dvišalius santykius.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Vėl nepasirašytas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas dėl elektros energijos tiltą statysiančios dvišalės įmonės steigimo, pasak stebėtojų, liudija šlyjančius dvišalius santykius.

Susitarti nepavyko

Pasirašyti susitarimą buvo numatyta vakar Vilniuje prasidėjusioje energetinio saugumo konferencijoje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Lechas Kaczynskis vakar dar bandė išgelbėti dvišales derybas dėl elektros tilto statybos. Visą antradienį, naktį į trečiadienį ir vakar Lietuvos sostinėje vyko abiejų valstybių ekspertų susitikimai, bet pavakary paaiškėjo, kad sutarties kol kas nebus.

L.Kaczynskis žurnalistams bandė paaiškinti, kodėl nepavyko susitarti. Jis netiesiogiai pripažino, kad nesutariama, kiek Lietuvoje statomoje atominėje jėgainėje pagaminamos elektros energijos šiuo tiltu turėtų gauti Lenkija. „Nauja elektrinė būtinai turi būti, bet Lenkija iš jos turi gauti pakankamą kiekį megavatų. Neužtenka pastatyti tiltą, reikia ir kitų infrastruktūrinių sprendimų, reikia dar aptarti daug klausimų“, – tvirtino Lenkijos vadovas. Vis dėlto jis pareiškė tikįs, kad „jau netrukus bus pasirašytos visos būtinos sutartys“.

Jau anksčiau oficialioji Varšuva pareikalavo, kad Lenkija gautų ne mažiau kaip 1200 megavatų iš būsimos atominės elektrinės, tik tada esą gali būti susitarta dėl tilto statybos. Tačiau lietuvių pareigūnai tvirtina kol kas negalintys pažadėti tokių elektros energijos kiekių, nes dar neaišku, kokie bus naujosios elektrinės pajėgumai.

Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baiminasi, kad elektros energijos tilto statybos žlugimas gali sukelti krizę pavyzdingais laikomuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose.

Alternatyvus naftotiekis

Tačiau Lietuvos sostinėje vakar buvo pasirašytas penkiašalis susitarimas dėl Kaspijos jūros regione gaunamų energetikos išteklių transportavimo per Juodąją jūrą į Baltijos regioną aplenkiant Rusiją. Populiariai jis vadinamas Brody-Plocko projektu, nes tarp šių dviejų miestų Ukrainoje ir Lenkijoje būtina nuteisti naftotiekį, kurio dar trūksta, kad šis išteklių transportavimo koridorius pradėtų veikti.

Prezidentūroje vakar susitikę Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Azerbaidžano prezidentai bei Kazachstano vyriausybės atstovas oficialiame komunikate sveikino šį projektą, vadindami jį „svarbiu žingsniu užtikrinant naujus naftos ir dujų tiekimo Europai kelius“.

Vakar Lietuvos sostinėje prasidėjęs forumas apie energetinį saugumą pratęsė dar 1997 m. pradėtą Vilniaus konferencijų įvairiais regionui aktualiais politiniais ir ekonominiais klausimais tradiciją. Šiandien prie Krokuvos proceso dalyvių prisijungs dar keturių valstybių aukščiausi pareigūnai bei daugiau kaip dešimties šalių vyriausybių atstovai.

K.Prunskienė pasireklamavo

Konferencijoje kalbėjęs premjeras Gediminas Kirkilas pastebėjo, kad energetinis saugumas yra ne tik ekonominis, bet ir labai svarbus politinis veiksnys. Premjeras ypač atkreipė dėmesį į didėjančias energetinių išteklių kainas, kurios neigiamai įtakoja naftos ir dujų neturinčių valstybių ekonomiką. G.Kirkilas taip pat kalbėjo apie būtinybę Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms užsitikrinti nuo Rusijos nepriklausomus energijos išteklius. būdus.

Konferencijos pradžioje prie pagrindinių dalyvių stalo sėdėjo ne tik Lietuvos premjeras bei ūkio ministras, bet kažkodėl ir su energetika nieko bendra neturinti žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, mėgstanti pasinaudoti įvairiomis progomis pasirodyti viešumoje. Daugiau jokių Vyriausybės narių nebuvo, net ir užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno. Forume žodžio negavusi žemės ūkio ministrė pasėdėjo maždaug valandą, paskui išvyko į kitus renginius.

Kainavo pusantro milijono

Be oficialių susitikimų, konferencijos dalyviai vakar turėjo ne vieną progą pabendrauti neformaliai. Dieną priėmimas surengtas vyriausybiniuose svečių namuose Žvėryne, vakare – miesto Rotušėje. Po šio priėmimo valstybių vadovai, atvykę į Vilnių, kartu pavakarieniavo Prezidentūroje.

Prasidėjus forumui vakar Vilniuje imtasi tam tikrų saugumo priemonių. Gatvėse aplink Prezidentūrą, Rotušę ir viešbutį „Reval Hotel Lietuva“, kur vyksta konferencijos renginiai, uždraustas automobilių eismas ir stovėjimas, budi papildomos policijos pajėgos, ant kai kurių senamiesčio stogų įsitaisė ginkluoti snaiperiai, ant tiltų – kariai. Šiemet Vilniaus konferencijos organizavimas šalies biudžetui atsieis kiek daugiau kaip 1,5 mln. litų. Ankstesni forumai kainuodavo tris-keturis kartus brangiau. Į renginį atvyko per 300 užsienio žurnalistų.

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų