Europa: „Ignalinos nebeišgelbėsit“ Pereiti į pagrindinį turinį

Europa: „Ignalinos nebeišgelbėsit“

2008-07-22 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Neverta tikėtis, kad ES pakeis požiūrį į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo atidėjimą net ir po spalį Lietuvoje šiuo klausimu įvyksiančio patariamojo referendumo.

Tai duodamas dienraščiui interviu pabrėžė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, pats ketinantis ateiti į referendumą ir neigiamai atsakyti į klausimą dėl IAE pratęsimo.
– Ar EK jau pasiekė Lietuvos skaičiavimo rezultatai, kaip IAE uždarymas 2009 m. pabaigoje paveiks mūsų ekonomiką?
– Taip, pateikti argumentai Briuseliui žinomi jau senokai. Apie tai kalbama jau nuo tada, kai buvo pasirašyta Lietuvos stojimo į ES sutartis 2003 m. Tik dabar tai daroma kiek intensyviau. Tai natūralu, nes artėja sutartyje numatytas IAE uždarymo terminas.

– Vadinasi, Briuselis žino problemą ir nagrinėja, kaip ją spręsti?
– Niekas EK tikrai nenagrinėja apokaliptinio scenarijaus, neva Lietuvoje 2010 m. užges šviesos. Taip tikrai neatsitiks.
Galima sutikti, kad padėtis bus įtemptesnė, nei yra dabar. Be abejo, pagaminamos elektros energijos perviršis bus mažesnis. Bet jos tikrai pakaks Lietuvoje. Tuo galima neabejoti. Todėl negali būti tokio argumento, kad uždariusi IAE Lietuva pritrūks elektros energijos.
Problema gali kilti tik tuomet, jeigu dėl kokių nors aplinkybių Lietuvai tektų importuoti papildomai elektros iš šalių kaimynių ir jeigu jos neturėtų to kiekio. Pavyzdžiui, jeigu ilgą laiką žiemą Lietuvoje būtų labai šalta, pritrūktume maždaug dešimtadalio dabar pagaminamos elektros energijos ir ją tektų importuoti iš kaimynių, o jos, sakykim, neturėtų to kiekio. Bet vargu ar tokia problema kils, nes iš Rytų galime importuoti tą palyginti nedidelį kiekį elektros energijos.
Klausimo, ar saugus žaliavos Elektrėnų jėgainei tiekimas, irgi nėra. Elektrėnuose, kurių pajėgumų visiškai pakanka Lietuvos poreikiams, gali būti kūrenamos gamtinės dujos iš Rusijos, bet gali būti kūrenamas ir mazutas, pagamintas iš kitais keliais tiekiamos naftos. Tad nelabai pavyks Lietuvos pagąsdinti, kad nutrauks dujų tiekimą, jeigu Rusija tai sugalvotų daryti iš politinių paskatų. Alternatyva visuomet atsiras.

– Bet tada iškyla labai opus kainos klausimas. Juk dujos ir nafta nuolat brangsta. Todėl smarkiai pabrangs ir Elektrėnuose pagaminama elektra. Kodėl šis argumentas Briuseliui nesvarbus?
– Didžiausias smūgis ekonomikai visuomet yra reformų stoka. Silpnos, lėtos reformos, pakankamų investicijų į technologijas trūkumas ir yra tai, kas kenkia ekonomikai.
Elektros energijos kainos Lietuvoje jau turėjo būti padidintos, bet to nebuvo padaryta turbūt politiniais sumetimais.
Be to, Lietuva labai ilgą laiką naudojosi pigia elektra dar ir todėl, kad iš tos kainos jai nereikėjo beveik nieko atskaičiuoti į IAE uždarymo fondą. Visas išlaidas dengia ES. Jeigu būtų buvę atskaičiuojama, tuomet elektros energija tikrai būtų brangesnė, nes IAE vis tiek reikėtų anksčiau ar vėliau uždaryti.
Bet kuriuo atveju pigios elektros energijos laikai jau praėjo. Todėl visos pažangios šalys suka į kitą pusę – kuo plačiau naudoja atsinaujinančius energijos išteklius. Lietuva turi pakankamą potencialą tokių išteklių – saulės, vėjo, geoterminę energiją. Tuo reikia naudotis, į tą pusę reikia vis akyliau žvelgti.
Tuo labiau kad ES finansavimas leidžia panaudoti skiriamus pinigus atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti Lietuvoje. Jeigu bus protingai diegiama, tada ir elektros kaina neišaugs taip smarkiai, kaip dabar prognozuojama.

– Vadinasi, Briuselyje tikrai nesvarstoma galimybė kitų metų paskutinę dieną neišjungti IAE?
– Tai Lietuvos įsipareigojimas, įrašytas į Stojimo sutartį. Beje, sutarties formuluotė neleidžia nesilaikyti šio įsipareigojimo. Jis negali būti pakeistas, jeigu bent viena ES valstybė tam prieštaraus.
Taigi, aiškiau negu aišku, kad 2009 m. gruodžio 31 d. IAE turės būti išjungta, nes pakeisti Stojimo sutarties jau nėra nei teisinių, nei fizinių galimybių.
Jeigu dėl to kyla kokių nors problemų Lietuvos ekonomikai, tuomet galima ieškoti kitų sprendimo būdų. Kodėl būtinai reikia eiti pačiu sudėtingiausiu keliu, kuris veda į aklavietę? Kodėl būtinai reikia prašyti neįmanomo dalyko? To nereikia daryti, nes rezultato vis tiek nebus.
Geriau ieškoti kitų būdų išspręsti galimiems Lietuvos ekonomikos sunkumams. Ties tuo dirbama. Neabejoju, kad per dabartines Lietuvos Vyriausybės ir EK konsultacijas ieškoma tų būdų ir išeičių.

– Bet kokių kitokių būdų, tik ne IAE darbo pratęsimo?
– Taip. Tiktai taip.

– Tai reiškia, kad spalio 12 d. Seimo paskelbtas patariamasis referendumas dėl IAE darbo pratęsimo netenka prasmės?
– Demokratijos nevadinčiau tuščiu ar bergždžiu reikalu. Visuomenės nuomonė labai gerbiama Europoje.
Tačiau taip pat gerbiama ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių visuomenės nuomonė. Lietuvos stojimo į ES sutartis, kurioje įrašytas įsipareigojimas uždaryti IAE, buvo ratifikuota visų Bendrijos valstybių, kai kur net referendumu. Tai buvo tų šalių visuomenės nuomonės išraiška. Nejaugi ji turėtų būti dabar užmiršta?
Klausimas toks: ko norima pasiekti referendumu Lietuvoje? Jeigu į klausimą dėl IAE darbo pratęsimo bus pasakyta „ne“ arba referendumas išvis neįvyks dėl menko rinkėjų aktyvumo, tada visi suabejos, kam išvis reikėjo visuotinio balsavimo.
Jeigu siūloma nuostata referendume būtų priimta, kas tada? Vyriausybė įpareigojama daryti tai, ką iš esmės ir dabar daro?

– Vadinasi, referendumas vis dėlto yra bergždžias reikalas, kainuosiantis 4 mln. litų?
– Jeigu Lietuva gali sau leisti tas išlaidas, tai kodėl gi ne.
Bet nedaryčiau tokios išvados, kad referendumas bergždžias. Galbūt tai galimybė visuomenėje padiskutuoti tais sudėtingais klausimais, sudėti ant stalo visus argumentus ir pamatyti realią padėtį.

– Jūs pats, kaip Lietuvos pilietis, dalyvausite referendume? Kokį atsakymą dėl IAE darbo pratęsimo pažymėsite: „taip“ ar „ne“ ?
– Būtinai dalyvausiu, nes visuomet einu balsuoti. Šįkart referendumo lapelyje pažymėsiu tą atsakymą, kurį įpareigoja Europos įstatymai – „ne“. Nes toks yra įstatymas. O įstatymų laikymasis yra civilizuotos visuomenės pagrindas.

 Gediminas Kirkilas, ministras pirmininkas:

Žmonių nuomonė šiuo atveju labai svarbi. Manau, kad Europos Komisija supranta mūsų padėtį. Mes pateikėme visus skaičius, visus įmanomus padarinius Lietuvai ir tikimės supratimo. Jeigu patariamasis referendumas bus pozityvus, žmonių nuomonė mums tik padės. Manau, kad Briuselyje, apskritai ES žmonių nuomonė labai vertinama, tai labai svarbu.

 Andrius Kubilius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas:

Referendumo dėl Ignalinos reikalų iniciatyva gal ir galėtų būti naudinga, jeigu būtų gerai apgalvota. Deja, tai, kas pateikta, neapgalvota ir panašesnė į pigų politinį žaidimą, skirtą Seimo rinkimams, o ne Ignalinos likimui. Tai grynasis populizmas, nes imamasi veiksmų, kurių padariniai visiškai neapskaičiuoti

 Aleksandras Abišala, specialusis Vyriausybės atstovas deryboms su ES energetikos klausimais:

Bet kokiu atveju dabar jau tautos valia, išreikšta referendume, nebus autentiška. Tai bus politikų primesta nuomonė.
 

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų