Europai gresia prancūzų antausis Pereiti į pagrindinį turinį

Europai gresia prancūzų antausis

2005-05-28 00:00

Lietuvos ambasadorius Paryžiuje mato daugiau ES Konstitucijos priešininkų nei šalininkų

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvos ambasadorius Paryžiuje mato daugiau ES Konstitucijos priešininkų nei šalininkų

Prancūzija šį savaitgalį nulems Europos Sąjungos Konstitucijos ateitį. Yra didelė tikimybė, kad, nepaisant visų valdžios pastangų agituoti “už”, rytoj vyksiančiame referendume nugalės Konstitucijos priešininkai. Baiminamasi, kad tai keleriems metams sustabdys eurointegracinius procesus.

Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Giedrius Čekuolis interviu “Kauno dienai” vardijo priežastis, kurios, jo nuomone, lėmė gana negatyvų požiūrį į ES Konstituciją šiaip euroentuziazmu pasižyminčioje Prancūzijoje. Tarp tų priežasčių - ekonomiškai gerokai silpnesnių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, tapimas tikrosiomis ES narėmis prieš metus.

Argumentai “už” sutinkami priešiškai

- Ką rodo naujausios visuomenės nuomonių apklausos?

- Jau kelinta apklausa iš eilės rodo, kad 53-54 procentai apklaustųjų pasisako prieš ES Konstituciją. Apie 20 proc., kitais duomenimis - kiek daugiau, yra neapsisprendę šiuo klausimu.

- Būtent tiems neapsisprendusiesiems ir buvo skirtas ketvirtadienio vakare transliuotas Prancūzijos prezidento Žako Širako kreipimasis?

- Tie, kurie vienaip ar kitaip apsisprendę, ko gero, jau nebepakeis savo nuomonės, todėl prezidentas savo kalbos taikiniu išties pasirinko neapsisprendusiuosius. Prancūzijos vadovas kalbėjo apie tai, kad Europa stengiasi eiti į priekį, Prancūzija visuomet buvo eurointegracijos proceso motoru. Pasak prezidento, prancūzai jau dabar daug pasiekę šioje srityje, tačiau nereikia bijoti, kad kitas ES vystymosi etapas bus nenaudingas Prancūzijai. Jis akcentavo, kad Prancūzija “naujame ES projekte bus sustiprėjusi, jos politinis svoris išaugs”.

- Neabejojama, kad rezultatas referendume bus apylygis, “už” ir “prieš” skirs vos keli procentai?

- Manau, kad skirtumas tikrai bus labai nedidelis. Tai tik parodo, kad ir Prancūzija, ne tik Lietuva bei kitos naujos ES šalys, vis dar ieško savo kelio toje vieningoje, didelėje Europoje.

- Ko ėmėsi prancūzų vyriausybė, agituodama “už” ES Konstituciją?

- Imtasi gana intensyvios kampanijos. Bet man kartais atrodo, kad ji duoda priešingą efektą. Mes irgi buvome su tuo susidūrę Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus kai agitavome už stojimą į NATO, susidūrėme su tuo, kad argumentai “už” dažnai sulaukia žmonių pasipriešinimo ir virsta “prieš”.

Reikia pasakyti, kad argumentai “už” ES Konstituciją Prancūzijoje kartais sunkiai suprantami, nes yra pakankamai sudėtingi ir tolimi paprastam žmogui. Juk tokiu atveju dažniausiai kalbama ne apie jo kasdienio gyvenimo problemų sprendimą, o apie tai, kad visa Europa sustiprės, ji bus geriau organizuota, jeigu ES Konstitucija bus priimta, kad Prancūzijos balsas bus geriau girdimas. Viso to neįmanoma “pačiupinėti”, pajausti paprastam prancūzui, kuris nori, kad būtų sprendžiamos kasdienės problemos, o ne kalbama apie “aukštas materijas”.

Nepatenkinti naujosiomis narėmis

- Prancūzija visuomet buvo laikoma ES integracijos garvežiu, prancūzai garsėjo kaip euroentuziastai. Kas atsitiko dabar, kad žmonės ėmė taip skeptiškai žiūrėti į ES ateitį nulemsiančią Konstituciją?

- Čia galima nurodyti keletą priežasčių. Pirmiausia Ž.Širakas jau dešimt metų yra valdžioje ir nemaža žmonių ima jo nebemėgti, nusiteikia prieš jį, nori permainų. Opozicijoje esantys socialistai šį referendumą naudoja savo nepasitenkinimui pareikšti. Jie agituoja “prieš” galvodami ne tiek apie Europą, kiek apie vidaus politinę situaciją. Be kita ko, yra svarstomas scenarijus, kad nesėkmė referendume gali priversti dešiniuosius pasitraukti ir užleisti valdžią kitoms politinėms jėgoms.

Tam tikro pagrindo tas nepasitenkinimas tikrai turi. Pavyzdžiui, nedarbas pastaraisiais metais padidėjo ir jau viršija 10 procentų, ūkis praktiškai neauga - jau senokai augimas yra nulinis arba vos kelios dešimtosios procento.

Antra nepasitenkinimo priežastis susijusi su ES plėtra. Pernai įvykęs naujų, ekonomiškai silpnesnių šalių įstojimas ir ypač kalbos apie numatomą Turkijos priėmimą apskritai paskatino nepasitenkinimą ES projektu. Matyt, ne laiku buvo išmesta ta Turkijos korta, paskelbiant, kad su ja turėtų būti pradėtos stojimo derybos. Turkija prancūzus labai smarkiai gąsdina. Tuo klausimu kyla labai didelis ažiotažas.

Ir pernykštė didžioji ES plėtra kelia tam tikrą nepasitenkinimą. Prancūzams nepatinka, kad didesnė dalis tų naujųjų ES valstybių daug liberaliau žiūri į ekonomikos plėtrą. Tuo jos skiriasi nuo socialiai orientuotos ekonomikos modelio, kurį pasirinko Prancūzija.

Lietuvą ir kitas Baltijos šalis šiame kontekste mini labai mažai. Užtat Lenkija yra didžiausias ES Konstitucijos priešininkų kritikos objektas. Manoma, kad Prancūziją užplūs, kaip jie rašo, “alkani lenkų santechnikai”. Čia jie neva viską dirbs, atims pinigus iš vietinių.

Radikalo prie valdžios neleis

- Kiek matome iš televizijų, vykdoma neįtikėtino dydžio “ne” kampanija. Kaip tai jaučiama Paryžiaus gatvėse?

- Radikalas Žanas Mari le Penas, komunistai, nemaža dalis socialistų, gana aršios profsąjungos. Tai tos jėgos, kurios vykdo vadinamąją “ne” kampaniją.

Ji tikrai labai arši. Vaikštant po miestą matai, kad mėlynos spalvos “ne” yra gal netgi daugiau nei raudonos “taip”. Jeigu ant kokio nors gatvės kampo pamatysi, kad dalijami bukletai su raginimais balsuoti už Konstituciją, gali būti tikras, jog už poros žingsnių bus atsistoję Konstitucijos priešininkai ir dalys savo medžiagą.

- Ar neigiami referendumo rezultatai reikš, kad į valdžią jau ateina radikalas Ž.M. le Penas, taip pagaliau įgyvendindamas savo tikslus, sužlugusius per 2002 metų prezidento rinkimus?

- Nejaučiama, kad jis galėtų patekti į valdžią. Bet jis paskutines dienas išties itin aktyviai agituoja. Beje, tai gali sukelti priešingą efektą. Yra žinoma, kad prancūzai garsėja savo Bastilijos paėmimo šūkiu “Prie ginklų!”, kai jaučiamas pavojus demokratijai ir laisvei. Tad radikalo pernelyg aktyvūs raginimai balsuoti “prieš” gali sukelti ES Konstitucijos šalininkų mobilizaciją ir jų susirinks daug daugiau į referendumą, nei tikimasi.

Svarstomi įvairūs scenarijai

- Vis tik visa Europa, regis, rengiasi tam, kad Prancūzija atmes Konstituciją. Kas tada? Kaip patys prancūzai mato ir ES, ir savo šalies ateitį?

- Yra įvairių scenarijų - nuo savotiško Prancūzijos izoliavimo iki galimo perbalsavimo referendume kitąmet. Bet pirmiausia pabrėžiama, kad neigiamas rezultatas susilpnins Prancūzijos pozicijas ES. Kas bus daroma toliau, neaišku. Tikriausiai birželio viduryje susirinkusios ES viršūnės spręs, kaip elgtis: ar perrašyti Konstituciją, ar išimti iš jos tik kai kurias nuostatas ir jas bandyti įgyvendinti, ar tiesiog toliau laukti ratifikavimo kitose šalyse rezultatų.

Reikia turėti galvoje, kad ES gali gyventi pagal jau nustatytas Nicos sutarties ir kitų analogiškų teisinių dokumentų taisykles. Kita vertus, gyvenimas pagal jas reikštų jokio progreso nebuvimą ES integracijos srityje.

Gali būti, kad neigiamo rezultato Prancūzijoje ir galbūt birželio 1 dieną referendumo dėl ES Konstitucijos Olandijoje atveju bus sulėtinta tolesnė bendrijos plėtra, sustos jos vadinamieji federalėjimo procesai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų