Europos branduolinių mokslinių tyrimų Baltijos šalių grupei toliau vadovaus KTU docentė Pereiti į pagrindinį turinį

Europos branduolinių mokslinių tyrimų Baltijos šalių grupei toliau vadovaus KTU docentė

2026-04-14 17:26
BNS inf.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Baltijos šalių grupei toliau vadovaus Kauno technologijų universiteto (KTU) docentė Brigita Abakevičienė.

Brigita Abakevičienė
Brigita Abakevičienė / KTU nuotr.

Kaip antradienį pranešė KTU, docentė, vienbalsiai perrinkta dviejų metų kadencijai, toliau organizuos ir koordinuos grupės veiklą bei atstovaus grupės narių interesams CERN.

Pasak B. Abakevičienės, Baltijos šalių grupės misija – koordinuoti aukštųjų energijų dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų, įskaitant didžiųjų duomenų bei skaičiavimo technologijas, strategiją ir veiksmus Baltijos šalių mokslo institucijose bei universitetuose ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su CERN.

„Kiekviena CBG priklausanti Baltijos šalis siekia gauti visateisę CERN narystę. Be to, aktyviai dirbama dalyvaujant didžiuosiuose CERN eksperimentuose, tarptautiniuose moksliniuose projektuose, Baltijos šalių mokytojų programoje, organizuojant tarptautines konferencijas ir vasaros mokyklas, tarptautines meistriškumo pamokas moksleiviams, mokytojams, studentams bei plačiai visuomenei“, – pranešime cituojama vadovė.

Universiteto teigimu, vienas iš ambicingiausių grupės tikslų – pradėti įgyvendinti galimybių studiją projektui „Pažangus dalelių terapijos centras Baltijos šalims“. Anot mokslininkės, tai leis gydytojams sukoncentruoti visą dalelių energiją į naviką, radikaliai sumažinant šalutinį poveikį pacientui. B. Abakevičienės teigimu, nors Europoje jau veikia daugiau nei 30 tokių modernių centrų, Baltijos šalys išlieka „baltąja dėme“ žemėlapyje.

„Esame vienas iš dviejų regionų žemyne, kuriame ši gyvybes gelbstinti technologija vis dar neprieinama“, – pabrėžia B. Abakevičienė.

Kaip teigiama pranešime, šis sinchrotronas galėtų būti pritaikytas ne tik gydymui, bet ir branduolinės medicinos bei moksliniams tyrimams, pradedant radioizotopų gamyba, baigiant helio jonų ar, ilgalaikėje perspektyvoje, protonų terapija.

Be kita ko, Lietuvos bendradarbiavimas su CERN įgavo didesnį pagreitį, kai 2022 metais, sulaukus LR Vyriausybės paramos, strateginį veiksmų koordinavimą perėmė Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas.

Šiuo metu ši struktūra vienija 12 pajėgiausių mokslininkų grupių iš keturių šalies mokslo centrų. Konsorciumo veikla apima ne tik aukšto lygio tyrimus, bet ir investiciją į jaunuosius ateities talentus, jis aktyviai skatina moksleivių ir studentų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais, organizuoja pažintines išvykas į CERN laboratorijas bei naudoja šios organizacijos informacinius išteklius Lietuvos švietimo sistemoje.

CERN Baltijos grupė įkurta 2018 metais, kai susitikimo Ženevoje metu buvo pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas tarp aštuonių pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų.

Šiuo metu grupę sudaro keturiolika mokslo institucijų, iš jų šešios iš Lietuvos: Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), Nacionalinis vėžio institutas (NVI).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų