PER GAISRĄ ALYTUJE APSINUODIJĘ UGNIAGESIAI REIKALAUS KOMPENSACIJŲ

Ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir sieks kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ Alytuje, teigia Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas.

„Tai būtų kolektyvinis pareigūnų ieškinys, o profesinė sąjunga būtų trečias suinteresuotas asmuo. Byla panaši kaip teisėjų byla gyvsidabrio byloje Ukmergėje. Mes matome, kad yra atitikimų su ta byla“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė S. Džiautas.

Jo teigimu, dar nėra aišku, ar byloje ugniagesiams atstovaus profsąjungos teisininkai, ar bus ieškoma pagalbos išorėje.

„Mes poryt svarstysime šitą dalyką ir, jei valdyba pritars, kviesime ugniagesius jungtis į kolektyvinį ieškinį“, – pridūrė jis.

Pasak profsąjungos vadovo, šiuo metu yra apie dešimt žmonių, kurie norėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau viliamasi, kad jų skaičius išaugs iki 50. Jis taip pat pabrėžė, kad kartu kreiptis į teismą galėtų visi per gaisrą Alytuje dirbę pareigūnai.

„Visi 300 galėtų kreiptis, galimybė yra visiems“, – komentavo S. Džiautas.

Jo teigimu, tokį sprendimą lėmė dėmesio trūkumas iš valdžios.

„Matome, kad dešimt kartų viršija aliuminis kraujyje, bet niekas toliau nedaroma. Net pagal statutą pareigūnams yra garantija gauti kompensaciją, bet niekas apie tai nekalba. Kada koją susilaužai, gauni, dabar, kai šitoks apsinuodijimas, niekas nekalba apie tai“, – komentavo profsąjungos vadovas.

Matome, kad dešimt kartų viršija aliuminis kraujyje, bet niekas toliau nedaroma.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje S. Džiautas pranešė, jog ugniagesių profsąjunga prašo parlamentaro Lauryno Kasčiūno kreiptis į gaisro aplinkybes tiriančius prokurorus, kad profsąjunga galėtų tapti liudininke ikiteisminiame tyrime.

Profsąjunga taip pat siūlo, kad kreipimęsi į Generalinę prokuratūrą būtų įtrauktas prašymas pradėti tyrimą dėl ugniagesių sveikatos sutrikdymo, jei toks dar nėra pradėtas.

Konservatorius L. Kasčiūnas patvirtino jau išsiuntęs tokį kreipimąsi.

Pasak S. Džiauto, toks sprendimas priimtas susipažinus su Alytuje kilusio padangų gaisro gesinimo aprašymu ir atsižvelgus į tai, jog su gaisru kovojusių ugniagesių saugumu, sveikata ir darbo sąlygomis tinkamai pasirūpinta nebuvo.

„Jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje, vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog, kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti kancerogeninėmis medžiagomis prisigėrusių drabužių“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jo teigimu, iš sveikatą pasitikrinti norą pareiškusių 147 ugniagesių ištirti tik 30 statutinių pareigūnų ir dešimt civilių, kuriuos atrinko Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro medikai.„Dar 76 bus siunčiami tik dabar, o 20 ugniagesių visai nesiruošiama atlikti tyrimų dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų, nes jų kraujyje VRM medikai nerado jokių pakitimų. (...) Kas prisiims atsakomybę ir garantuos, kad jiems sveikata nėra sutrikdyta būtent gaisre?“, – sakė S. Džiautas.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

R. Tamašunienė neigia kaltinimus

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad visiems pareigūnams, dalyvavusiems malšinant Alytaus gaisrą, sudarytos sąlygos nuodugniai pasitikrinti sveikatą.

„Noriu pabrėžti, kad visiems dalyvavusiems gaisre, (...) yra pasiūlyta kreiptis į medikus, taip pat buvo atrinkta rizikos grupė ir nustačius, kad yra sunkiųjų metalų, buvo pakviesti visi kiti išsitirti ir bus siunčiami į Vokietijos akredituotą laboratoriją, nustatyti kraujo pakeitimai, jei tokie yra. Bet, kaip ir minėjau, medikai priima sprendimus dėl gydymo ir mes negalime už medikus to darbą atlikti“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.

Dabar kalbėti apie sveikatos žalos atlyginimą, kai nenustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas, negalime to pasakyti.

„20 asmenų, kurių tyrimai yra geri, jie stebimi šeimos gydytojų ir, jeigu bus sveikatos pakeitimų ir gydytojai matys, kad tai susiję dalykai, (jie bus – ELTA) nukreipiami ir gydomi. (...) Visiems suteikta reikalinga pagalba“, – tęsė ministrė.

Visgi, anot jos, kol kas kalbėti apie sveikatos žalos atlyginimą ugniagesiams, malšinusiems Alytaus gaisrą, nėra tikslinga.

„Dabar kalbėti apie sveikatos žalos atlyginimą, kai nenustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas, negalime to pasakyti“, – pridūrė ji.

R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad visiems pareigūnams yra sudaromos galimybės pasitikrinti sveikatą, skirtingai nei tikino ugniagesių profsąjungos pirmininkas.

„Profsąjungos, norėdamos atstovauti pareigūnus, tikrai klaidina. Visiems pareigūnams yra galimybė pasitikrinti sveikatą ir buvo kviečiami, gali pasidaryti ir dabar, nes tas procesas dar nėra pasibaigęs (...). Bus tęsiami tyrimai, stebėjimai, biomonitoringas. (...) Tai labai ilgas procesas (biomonitoringas – ELTA). Kiek žinau, Lietuvoje jo nėra buvę nė karto. Tai, be abejo, pasirengimas ir atlikimas yra svarbus, ir jis tęsiasi labai ilgai, bet tokia yra procedūra“, – sakė ji.

PAGD: gaisro gesinimo organizavimas buvo pavyzdinis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigiamai vertina ugniagesių gelbėtojų planus kreiptis į teismą dėl žalos sveikatai gesinant gaisrą Alytuje. Vis dėlto, M. Kanapicko teigimu, gaisro gesinimo organizavimas buvo pavyzdinis.

„Gaisro gesinimo organizavimas mūsų supratimu ir vertinimu buvo tikrai pakankamas ir pavyzdinis. Išvengėme tikrai skaudžių padarinių kaip rimti ugniagesių sužalojimai ar, nenorėčiau apie tai kalbėti, mirtys.

Gerbiame ugniagesių nuomonę, bet analizuojant situaciją nuo pat pradžių, dėl pačio gaisro gesinimo taktikos pasirinkimo išimtinai saugant ugniagesių gelbėtojų gyvybę ir sveikatą, tai man ji 100 proc. pasiteisino. (...) Šiai dienai esame nupirkę vienkartinius maisto davinius, esame pradėję komplektuoti ugniagesių gelbėtojų autocisternas, į kurių komplektaciją įeitų panoraminės kaukės, apsaugančios kvėpavimo organus, akis ir panašiai“, – pirmadienį teigė M. Kanapickas.

Jo teigimu, kol kas neaišku, ar sunkieji metalai galėjo būti tik gaisrą Alytuje gesinusių ugniagesių kūnuose, ar jų galima rasti ir pas kitus ugniagesius.

„Šiai dienai turime duomenis, kad ugniagesių kūne nustatyta viena ar kita koncentracija sunkiųjų metalų. Atsakymų neturime, ar visiems galimai Lietuvoje ugniagesyba užsiimantiems žmonėms. Netgi tame pačiame Alytaus gaisre dalyvavusiems ugniagesiams vieniems nenustatyta, kitiems nustatyta. Yra eilė klausimų, į kuriuos tikimės atsakymų vėliau po biomonitoringo“, – sakė M. Kanapickas.

Paklaustas, kaip vertina ugniagesių planus kreiptis į teismą dėl žalos sveikatai atlyginimo, M. Kanapickas teigė vertinąs tai „tik teigiamai“.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.