Seimas linkęs pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo, ar Lietuvoje galėjo egzistuoti amerikiečių slapti kalėjimai, išvadoms.
Jose teigiama, kad kai kurie lietuvių saugumo pareigūnai sudarė sąlygas Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) įrengti atitinkamas patalpas Lietuvoje, nekontroliavo kai kurių su amerikiečių specialiosiomis tarnybomis siejamų orlaivių skrydžių. Tačiau nenustatyta, ar jais buvo gabenami ir Lietuvoje laikomi įtariamieji teroristai.
NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad tai, jog šios išvados bus patvirtintos, nepakenks Lietuvos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis. "Tai posūkis ieškant tiesos", – pareiškė A.Anušauskas, atmetantis priekaištus, kad išvados nekonkrečios.
– Komiteto išvadose teigiama, kad, pasak prezidento Valdo Adamkaus, apie tą specifinį bendradarbiavimą su CŽV informacija jam nebuvo suteikta, o buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius tvirtina tinkamai informavęs aukščiausiąją vadovybę. Kuris iš jų sako netiesą?
– Klausimu, ar šalies vadovai buvo informuojami apie tuos bendradarbiavimo su partneriais projektus, yra labai aktyviai diskutuojama komentaruose.
Mes rėmėmės tik žodiniais parodymais. Rašytinių dokumentų, taip pat Valstybės gynimo tarybos rekomendacijų šiais klausimais nebuvo. Taigi turėjome remtis tais žodžiais, kuriuos mums pasakė aukščiausi šalies pareigūnai.
Kita vertus, paminėtas buvęs VSD vadovas pateikė keturis variantus, kaip jis informavo šalies vadovą. Tik vienas jų buvo atsakymas "tinkamai". Aš visų kitų variantų nevardysiu, tik pasakysiu, kad vienas jų buvo maždaug toks – "aš informavau per patarėjus, nežinau, ar jie suprato". Tai yra, kiekvienu atveju galime pasirinkti sau priimtiną variantą ir interpretuoti tą atsakymą, kaip norime.
– Seimo nariai kaltino jus, kad komitetui pateikti klausimai buvo labai konkretūs, bet gauti atsakymai – toli gražu ne. Kas sutrukdė pateikti konkretesnius atsakymus?
– Komitetas savo išvadose kalba apie specifines sąlygas, kurios VSD sudarė partneriams. VSD sudarė sąlygas jiems nekliudomai veikti Lietuvos teritorijoje apeinant orlaivių pasienio ir muitinę patikrą, nekontroliuojamai veikti tam tikrose patalpose. Šios išvados buvo padarytos remiantis ne prielaidomis, bet liudininkų parodymais ir gautais dokumentais.
Deja, negalime šiose viešose išvadose parodyti visų liudininkų pateiktų detalių, nes turime vadovautis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Detali informacija negali būti pateikta, nes tai yra valstybės paslaptis. Bet tai nereiškia, kad komitetas tos informacijos nenagrinėjo ir nevertino. Todėl kartais net ir tai, kas gali atrodyti kaip prielaidos, yra faktais pagrįsta ir įvairių šaltinių turėta informacija.
– Tačiau kodėl nebuvo galima konkrečiau atsakyti – taip arba ne, buvo ar nebuvo tie kalėjimai? Kodėl palikta tiek daug vietos interpretacijoms?
– Manau, kad komiteto padarytos išvados pakankamai atsako į Seimo pavedime iškeltus klausimus.
Pavyzdžiui, nustatėme, kad keli valstybės pareigūnai, einantys aukštas pareigas, galėjo savo iniciatyva, apeidami politinę vadovybę, aukščiausius šalies vadovus, daryti veiksmus, kurie galbūt pažeidė Lietuvos įstatymus, o galbūt ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Tai turės ištirti teisėsaugos institucijos.
Noriu pabrėžti, kad mes gavome gana daug informacijos, kuri leidžia laikyti išvadas pagrįstomis. Už kiekvieno sakinio, surašyto šiose išvadose, slypi konkretūs parodymai ir gauti dokumentai, liudijimai bei faktai.
Galime tik konstatuoti, kad Lietuvoje buvo sukurta tam tikra infrastruktūra, kuria partneriai iš JAV galėjo naudotis savo nuožiūra. Bet jeigu mūsų pareigūnai, šiuo atveju buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, būtų vykdę visus veikiančius įstatymus, tokia situacija, kai kyla tam tikrų klausimų ir abejonių, tiesiog būtų neįmanoma.
Tyrimas buvo pradėtas be išankstinių nuostatų. O baigėsi tokiomis išvadomis, kokias turime. Gal jos kartais ir atrodo aptakios, bet už kiekvieno sakinio slypi daug faktų, kuriuos ne visada galime viešai skelbti. Galbūt, jei galėtume tai padaryti, klausimų būtų kur kas mažiau.
– Ar išvadose palikti klaustukai nesukelia tam tikros grėsmės Lietuvos piliečiams dėl galimų teroro aktų?
– Lietuva jau senokai, nuo 2001 m., dalyvauja antiteroristinėse programose. Afganistane jau irgi senokai turime savo kontingentą. Tai irgi niekam ne paslaptis. Manau, kad Lietuva, kaip NATO valstybė, kaip Jungtinų Valstijų partnerė ir sąjungininkė, jaučia tokią pat atsakomybę ir tokį pat pavojų.
– Kaip komiteto išvados buvo priimtos Lietuvoje ir ypač tarptautinėje erdvėje?
– Turėčiau pripažinti, kad tarptautinėje erdvėje pasirodžiusioje informacijoje apie mūsų tyrimą ne viskas tiksliai interpretuota. Galbūt ne viskas buvo tiksliai ir laiku išversta.
Tačiau noriu pabrėžti, kad tos tarptautinės organizacijos, kurios akcentuoja šio tyrimo svarbą, kalba apie Lietuvoje padarytą posūkį ieškant tiesos.
– Dalis komiteto narių parengė pasiūlymą įtraukti į Seimo nutarimą dėl išvadų patvirtinimo formuluotę, kad per tyrimą nenustatyta, jog Lietuvoje buvo pažeidžiamos žmogaus teisės, nors ir sudarytos sąlygos kalėjimams veikti. Ar tokia formuluotė būtų priimtina?
– Jeigu kalbame apie tai, pirmiausia iškyla klausimas, ar buvo kalinių. Taip, nenustatėme konkrečių kalinių. Bet pabrėžčiau vieną aplinkybę, kurią visą laiką pamirštame, – jeigu Lietuvos saugumo pareigūnai, kurie turėjo užtikrinti partnerių veiksmų kontrolę, jos neužtikrino, jeigu tik pasyviai stebėjo, kas vyksta, bet nežino turinio, nežino, kas atvažiuoja, kas yra atvežamuose konteineriuose, kokie žmonės atvažiuoja ir negali mums to įvardyti, tai ir mes to negalime įvardyti.
Dėl to atsakyti į jūsų užduodamą klausimą, be abejo, sunku.
Tačiau siūlyčiau kalbėti ne apie pažeistas žmogaus teises, o apie tai, kad Lietuvos pareigūnai buvo pasirengę pažeisti įstatymus. Generalinė prokuratūra galbūt nustatys daugiau įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl nelegalaus sienos kirtimo. Žiūrėsim, lauksim prokurorų išvadų.
– Kas pasikeis po to, kai išvados bus patvirtintos Seime?
– Jau prieš kurį laiką buvo parengtos rekomendacijos dėl žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimo ir kontrolės stiprinimo. Dabar jų pagrindu rengiami konkretūs teisės aktai, kurie pakeis kai ką šioje sistemoje.
Pirmiausia prezidentiniu lygiu, per Valstybės gynimo tarybą numatyta sukurti koordinavimo grupę, kuri užsiims šios srities koordinacija ir kontroline funkcija, išvadų bei rekomendacijų rengimu tarybai. Tai reiškia, kad prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba koordinuos ir kontroliuos žvalgybos žinybas, o štai ši grupė užsiims kasdiene jų priežiūra ir atitinkamų rekomendacijų tarybai rengimu.
Žinoma, parlamentiniu lygiu irgi bus stiprinama saugumo tarnybų kontrolė. Mūsų tyrimą irgi vadinčiau tam tikra parlamentinės kontrolės stiprinimo forma.
Žvalgybos tarnybų bus kitaip koordinuojamos ir kontroliuojamos. Tai, tikimės, padės išvengti tokių dalykų, kokie buvo ištirti ir konstatuoti.
Naujausi komentarai