PAPLŪDIMIUOSE

Gelbėtojų darbas - ir romantiškas, ir gandais apipintas

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų darbas visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni gali padėkoti jiems už gyvybę, kiti spėlioja, kodėl jauni vyrai dirba čia vos už kelis šimtus litų. Uostamiestyje sklando kalbos apie įvairių įmonių finansinius interesus, susijusius su paplūdimiais, gelbėjimo stotimis.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta per 400 žmonių, didžioji dalis - vasarą. Tikslios statistikos, kiek žmonių skendo, bet buvo išgelbėti, nėra. Teigiama, kad vien Klaipėdos paplūdimiuose praėjusį sezoną buvo išgelbėta 80-90 žmonių. Uostamiesčio gelbėtojų postuose šiuo metu kasdien dirba beveik 80 žmonių.

Gelbėtojas - alubaryje

Užvakar Klaipėdos paplūdimių gelbėjimo postuose buvo iškeltos juodos vėliavos. Tai reiškia, kad maudytis draudžiama. Jūros bangavimas ties Giruliais buvo 1,5 balo, oro temperatūra - 15, vandens - 13 laipsnių šilumos. Paplūdimyje popiet buvo vos vienas kitas poilsiautojas.

Girulių gelbėjimo stotyje sutiktas gelbėtojas su žurnalistais kalbėtis atsisakė. Pasiūlė paieškoti vyriausiojo gelbėtojo Arūno, kuris ir įpareigotas kalbėtis su spauda. Neseniai dirbti pradėjęs vaikinas nurodė, kad jo viršininką galėtume surasti netoli esančioje palapinėje, kurioje yra įrengta kavinė. Kavinės barmenė pranešė, kad Arūnas prieš pusvalandį išvažiavo į miestą - reikalų tvarkyti.

Dirba 15 metų

II Melnragės paplūdimyje vakar dirbo 2 gelbėtojai ir medicinos sesuo. Penkiolika metų gelbėtoja dirbanti Aušra Kuzminskienė dienraščiui teigė, kad diena buvo rami. Rizikuojančių maudytis jūroje nebuvo. Gelbėtoja sakė, kad nuo gegužės 1-osios tebuvo porą dienų, kai vandens temperatūra buvo 19 laipsnių šilumos ir jūroje maudėsi daug poilsiautojų.

A.Kuzminskienė tikino, kad pagrindinės gelbėtojo darbo priemonės - virvė, plūduras ir profesionalumas. Visokios liemenės, “lastai” - beveik nereikalingi. Anot gelbėtojos, retai naudojami.

Šiemet iš rinkliavų už įvažiavimą į Smiltynę miesto valdžia Gelbėtojų tarnybai skyrė beveik 150 tūkst. litų atnaujinti inventoriui. Pasak A.Kuzminskienės, II Melnragės gelbėtojų postas pajuto nežymų atsinaujinimą. Nauja įranga aprūpintas ir medicinos punktas. Labiausiai laukiama, kol atšils orai ir čia bus atvežtas naujasis kateris.

Katerio nė nereikia?

A.Kuzminskienė mano, kad ir praėjusiais metais jų stoties gelbėtojams gerų darbo priemonių netrūko. Vis dėlto moteris džiaugėsi, jog netrukus čia bus atvežtas naujas, 40 tūkst. litų kainavęs kateris. Be to, šiemet buvo nupirkta naujų gelbėtojų liemenių, plūdurų, žiūronų.

Gelbėtoja nustebo, kad jų tarnybos viršininkė Valerija Valaitienė dienraščio žurnalistams prieš kelias dienas teigė, jog kateriui ir vandens motociklui reikalingam benzinui trūksta pinigų. “Jei šitiek pinigų atrado kateriui, negi dabar benzinui jų neatras?”- abejojo A.Kuzminskienė.

Be to, moteris teigė, kad kol kas katerio jiems ir nereikia. Jūroje nuolat siaučia audros, todėl šį sezoną beveik nebuvo progų išplaukti į jūrą valtimi. Ką jau kalbėti apie katerį.

Gelbėtojų nedraudžia

Pasak A.Kuzminskienės, ne darbo priemonių trūkumas buvo ir yra didžiausia gelbėtojais dirbančių klaipėdiečių problema. Baisiausia, kad gelbėtojai nėra apdrausti. “Kiekvieną kartą nervinuosi, kai gelbėtojas lipa į jūrą gelbėti. Niekada nežinai, ar jis sugrįš. O jei nesugrįš? Artimieji net padorios kompensacijos negaus”, - teigė gelbėtoja.

A.Kuzminskienės nuomone, papildomas lėšas labiau vertėtų investuoti į gelbėtojų gyvybės draudimą. Moteris nežino priežasčių, kodėl gelbėtojai nėra draudžiami.

Du “žaliukai”

Nuo birželio 15-osios II Melnragės gelbėjimo poste dirbs aštuoni žmonės. Vienoje pamainoje - 3 gelbėtojai ir medicinos sesuo. A.Kuzminskienė sakė, kad jų poste dirba seni vilkai - jau kelerius metus dirbę klaipėdiečiai studentai. Reikės mokyti du naujokus, gelbėtojų žargonu - “žaliukus”.

Anot patyrusios gelbėtojos, iš elementaraus testo baseine aišku, ar vaikinas gali dirbti gelbėtoju. Svarbu, kaip jis moka plaukti, kokia jo fizinė forma, kiek jis gali išbūti po vandeniu. A.Kuzminskienė pasakojo, kad pirmieji gelbėtojų atrankos testai atliekami baseine. Tada atrinkti vaikinai turi parodyti savo sugebėjimus ir jūroje. Pagal vokiečių metodiką daug metų gelbėtoju dirbantis instruktorius Stasytis vaikinus testuoja ramioje jūroje.

A.Kuzminskienės teigimu, vis dėlto paruošti gerą gelbėtoją reikia viso vasaros sezono. Profesionalus gelbėtojas privalo žinoti daugybę subtilybių: kaip išnerti virš bangos, kokia srovė gali padėti gelbėjimui, kaip pranerti pro kelias bangas. Svarbiausias dalykas norint tapti geru gelbėtoju - patirtis.

“Pijokų” nereikia

Gelbėtojų darbą tikrina dvi tarnybos. Savivaldybė ir “centrinė” gelbėjimo stotis. A.Kuzminskienė sakė, kad patikrinimai sezono metu vyksta neretai. Tarnybos žiūri, ar visi gelbėtojai yra darbo vietose, kaip dirba, ką veikia, ar darbo vietoje nėra vartojamas alkoholis. Gelbėtoja prisiminė, kad per keliolika jos darbo metų atleidimų iš darbo už “pijokavimą” pasitaikė kelis kartus.

A.Kuzminskienė tikino, kad ir patys gelbėtojai nesuinteresuoti, kad jų kolega “pijokautų”. Juk su išgėrusiu į jūrą gelbėti neisi. Moteris atviravo, kad jei koks girtuoklėlis ir pasitaiko, tai kolegoms ir patiems tenka suorganizuoti patikrinimą. Darbo vietoje užtikę išgėrusį darbuotoją, Gelbėjimo tarnybos vadovai gali jį atleisti iš darbo iškart.

Policijos prireikia

Pasak A.Kuzminskienės, per penkiolika metų jai teko tik du kartus į pagalbą kviestis policijos pareigūnus. Kai negalima maudytis, per garsiakalbį įspėti poilsiautojai dažniausiai išlipa iš vandens patys. Būna, kad gelbėtojui tenka prieiti prie neklaužados, tada šis susipranta.

Pareigūnus gelbėtojai teko kviesti tik tada, kai klaipėdiečiai buvo sumanę nusiskandinti. Vienas būsimas “skenduolis” taip išerzino aplink besiilsinčius poilsiautojus, kad vienas neiškentęs užvožė jam į veidą. Gelbėtojai to negali sau leisti. Turi paveikti psichologiškai.

Tikroji viršininkė?

UAB “Pamario pliažai” direktorė Iveta Česnaitytė žurnalistus pasitiko klausimu: “Kokios vėl problemos?” Bendrovės, kuri neretai vadinama tikrąja Antrosios Melnragės paplūdimio šeimininke, direktorė atlyžo išgirdusi A.Kuzminskienės atsakymą: “Viršininke, informacijos tik teiraujasi. Nėra problemų.”

I.Česnaitytė dienraščiui pasakojo, kad paplūdimys iki šiol intensyviai ruošiamas sezonui. Baigiama įrengti du dušus poilsiautojams, rengiama dar viena medinė aikštelė kavinei. Paplūdimys valomas gera technika. Jų bendrovė laimėjo konkursą 200 valandų valyti II Melnragės paplūdimį. Anot direktorės, Nidoje valanda valymo kainuoja 200 litų, o UAB “Pamario pliažai” paplūdimį valo už 56 litus per valandą.

Pasiteiravus apie naująjį gelbėtojų katerį, I.Česnaitytė sakė, kad ir anksčiau jų bendrovė leisdavo gelbėtojams tokiu naudotis. Ir šiemet, kai atšils oras, anot direktorės, bus atvežti du vandens motociklai. Juos galės nuomotis poilsiautojai, naudosis ir gelbėtojai.

Pasak I.Česnaitytės, jos vadovaujamos bendrovės kolektyvas su gelbėtojais susidraugavo, bendrauja kaip su kolegomis. Draugiškai dalijasi ir rūpesčiais, ir reikalingu inventoriumi.