„Mane ir Gintarę Masteikaitę pašalino iš „Lietuva 2050“ komandos (Valstybės pažangos tarybos). Kiti nariai palikti – sėkmės jiems!“, – socialiniame tinkle rašė Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus (LNDM) direktorius.
Vėliau šią žinią LNDM vadovas patvirtino ir Eltai.
„Sužinojau iš kolegų. Jie palygino naują Tarybos sudėtį su sena ir pamatė, kad pašalinti tik mes su Gintare (Masteikaite – ELTA). Žinoma, seni ministrai pakeisti naujais – čia formalumas tiesiog“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė A. Gelūnas.
Paklaustas, ar sprendimas, jo nuomone, galėjo būti susijęs su dalyvavimu Kultūros asamblėjos mitinguose, A. Gelūnas Eltai teigė, kad tokių motyvų nesvarsto.
G. Masteikaitė: tai buvo tik laiko klausimas
Savo ruožtu Lietuvos šokio informacijos centro vadovė G. Masteikaitė sako, jog matant dabartinės valdžios reakciją į kritiką – toks sprendimas jos nestebina. Be to, pabrėžė ji, tai rodo, kad valdantieji prioritetą teikia trumpalaikiams, partiniams tikslams, o ne strateginiams valstybės interesams.
„Tai buvo tik laiko klausimas, matant šios valdžios reakcijas į kritiką, mus turėti tarp ekspertų, būtų didelis iššūkis. Tiesa pasakius, labai trumparegiška yra šalinti tuos kurie kritikuoja, istorinė išmintis byloja, kad didžiausius kritikus reikėtų laikyti kuo arčiau, tik tokiu būdu galima megzti dialogą ir atidėjus asmeniškumus į šoną dirbti vardan ilgalaikių valstybės tikslų“, – Eltai sekmadienį teigė G. Masteikaitė.
„Dabartinis sprendimas rodo, kad valdantieji apie tai negalvoja o ant stalo padėti trumpo laikotarpio tikslai, tikriausiai orientuoti į partinius užmojus“, – pridūrė ji.
R. Petrauskas: sprendimas kelia klausimų dėl tolesnės galimybės bendradarbiauti su Vyriausybe
Tai buvo tik laiko klausimas, matant šios valdžios reakcijas į kritiką, mus turėti tarp ekspertų, būtų didelis iššūkis.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
„Mums didelį rūpestį kelia paviešinta informacija, kad dėl pakitusios Vyriausybės sudėties atnaujinant tarybą, į ją buvo neįtraukti du protestuose prieš chaosą Kultūros ministerijoje dalyvavę žymūs visuomenės veikėjai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Petrauskas.
„Šis sprendimas kelia rimtų klausimų dėl tolesnės galimybės bendradarbiauti su Vyriausybe, žengiant strategijos įgyvendinimo kryptimi“, – akcentavo jis.
Tiesa, R. Petrauskas tikisi, kad Ministrų kabinetas paaiškins tokio sprendimo motyvus. Kitu atveju, pasak jo, VU mokslininkai galės apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo „Lietuva 2050“ iniciatyvoje.
„Tikimės, kad Vyriausybė paaiškins savo sprendimo motyvus ir tolesniuose žingsniuose vadovausis demokratiniais ir racionaliais veikimo principais“, – dėstė VU rektorius.
„Tačiau nesulaukus motyvuoto paaiškinimo, Vilniaus Universiteto mokslininkai priims asmeninius sprendimus dėl tolesnio dalyvavimo LT2050 iniciatyvoje ir Valstybės pažangos tarybos veikloje“, – pridūrė jis.
Premjerės patarėjas: nauja sudėtis dar nėra patvirtinta
Savo ruožtu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigia, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
„Nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta – šiuo metu vyksta derinimo procesas, todėl kalbėti apie konkretų asmenų sąrašą yra gerokai per anksti. Tam, kad Valstybės pažangos tarybos sudėtis būtų patvirtinta, ji pirmiausia turi būti pristatyta Seimo Ateities komitete. Vėliau pradedama vieša derinimo procedūra su visomis ministerijomis, ir tik po to sprendimas priimamas Vyriausybės posėdyje. Kol kas neįvyko nė vienas iš šių etapų“, – Eltai siųstame atsakyme teigė I. Dobrovolskas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.
(be temos)
(be temos)
(be temos)