Šeštadienis Vilniaus apskrityje ir Ukmergės rajone prasidėjo nuo geltono, tikėtino oro pavojaus. Žmonės įspėti numatyti slėptuves, iš Šiaulių pakelti NATO naikintuvai, sustabdytas oro uostas, užsidarė dalis parduotuvių. Galimas pavojus atšauktas po maždaug 40 minučių. Nei naikintuvai, nei kariuomenės sraigtasparnis jokio objekto neaptiko.
„Turime suprasti, kad tai nebūtinai buvo dronas. Galėjo būti ir kažkokia tai anomalija, galėjo būti paukščių pulkas“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai turi informacijos, kad panašiai buvo ir sekmadienį.
„Vakarykštis lygiai toks pats pranešimas, kad aptikti judantys objektai, vėliau informacija buvo patikslinta, kad tai buvo paukščiai. Daugiau jokios informacijos neturime, bet buvo pakelti ir Italijos naikintuvai“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tą patį sako ne vienas komiteto narys.
„Čia, be abejo, valdžiai reikia atsakyti į klausimą, kodėl nebuvo informuota visuomenė. Informuoti reikėtų tokiais atvejais visada. Net jei nereikėjo eiti į priedangas, bent jau po fakto reikia informuoti apie tokius dalykus“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Bet krašto apsaugos ministras nenori kalbėti net apie šeštadienį.
„Čia yra Lietuvos kariuomenei klausimas, nenorėčiau interpretuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
LNK žinios kariuomenės pasiteiravo, ar ir sekmadienį naikintuvai kilo dėl įtariamo drono pavojaus ir ar nereikėjo gyventojų įspėti. Tačiau kariuomenės informacija su Seimo narių nesutampa.
Kariuomenė teigė: „Informuojame, kad sekmadienį NATO oro gynybos misiją vykdantys naikintuvai vykdė treniruočių skrydį pagal iš anksto patvirtintą skrydžių planą. Tai yra rutininiai naikintuvų skrydžiai.“
„Suprantu, kad kalba buvo apie Varėnos rajoną. Vėl žyma radaruose, kilo naikintuvai, bando vizualiai nustatyti, kas tai per objektas, ir išvada buvo, kad tai buvo paukščių būrys“, – sakė L. Kasčiūnas.
Dabar paukščių migracija įsibėgėjusi. Kad didžiuosius paukščius galima supainioti su dronais, ornitologo tai nestebina.
„Tos pačios gervės, kurių sparnų ilgis nuo vieno iki kito sparno gali siekti du metrus dvidešimt. Jeigu skrenda viena po kitos, tai įspūdį gali sukurti didesnį. Tiek žąsys, tiek gulbės gali taip pat klaidinti“, – aiškino Ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus.
Paukščiai į šiltus kraštus skris dar gerą mėnesį – iki lapkričio vidurio.
„Gali nuo 40 kilometrų iki 70 greitį pasiekti. Ir didesnį kartais greitį gali net pasiekti, žiūrint pagal vėjo kryptį“, – teigė G. Petkus.
Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje gervių naikintuvais vytis nereikia. Jie turi sistemą „SkyFortress“. Tai Ukrainoje sukurta akustinė dronų aptikimo sistema. Prieš kelias dienas Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva ją jau irgi diegia.
„Mes dabar ją diegiame, tikslu tam tikrame regione ištestuoti. Ir jeigu viskas yra taip, kaip planuojame, tada dengsime maksimaliai visą Lietuvą“, – sakė R. Kaunas.
„SkyFortress“ aptinka žemai skrendančius objektus.
„Tai yra pasyvi sistema, kuri jungia jutiklius – ir akustinius, ir elektromagnetinius. Ji gali ir pagal garsą, ir pagal spinduliavimą aptikti kryptį“, – aiškino ginkluotės ekspertas, Karo akademijos dėstytojas Arturas Plokšto.
Ministro R. Kauno teigimu, pagrindinis tikslas, sistemą įdiegus, – išbandyti ją aplinkoje su įvairaus pobūdžio dronais.
„Tikrai mažiau painios. Nes ir dabar piliečiai, kai girdi skrendantį droną, kažkaip nepainioja su paukščiais“, – teigė A. Plokšto.
Pasak R. Kauno, „SkyFortress“ diegimo tempas neblogas, bet yra biurokratinių kliūčių.
„Bijau, kad sistema veiks tada, kai gervės jau skris namo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Į Lietuvą gervės parskris kovą–balandį.
(be temos)